Darbo užmokesčiu kėdainiečiai vejasi jonaviškius

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Odetos Bložienės, Kauno apskrityje atlyginimai kyla, darbo daugėja, bet gyventojų mažėja.

Pasak Odetos Bložienės, Kauno apskritis turi visas prielaidas augti ir šiais metais.

Šeštą kartą atlikus išsamią analizę paaiškėjo, kad Kauno apskritis išlaiko šalies ekonomikos ir logistikos centro statusą, o atskiros savivaldybės – Kauno, Jonavos, Kėdainių, Kaišiadorių, Birštono – ekonominius pajėgumus ir toliau demonstruoja tokiomis nišinėmis ūkio pakraipomis, kaip chemijos pramonė, maistas, tekstilė, baldai, farmacija, rekreacija.
„Kauno apskritis yra rimta alternatyva sostinei. Tai finansiškai patrauklus, palankus plėtoti verslą regionas ne tik šalies specialistams ir gyventojams, bet ir užsienio investicijoms. Unikali geografinė vieta šalyje, antras pagal dydį Lietuvos miestas, išvystyta infrastruktūra logistikai ir verslo plėtojimui, tarptautinių paslaugų centrų kūrimasis ir stiprūs vietos pramonės atstovai sukuria spartesnio ekonominio augimo prielaidas ir Kaunui, ir kitų apskrities savivaldybių centrams,“ – gerėjančias Kauno regiono tendencijas komentavo Odeta Bložienė.
Pasak jos, viena sparčiausiai augusių apskričių, tikėtina, dar neišnaudojo viso savo potencialo, todėl sustoti ar nukristi į antrąją savivaldybių sąrašo rikiuotės dalį neturėtų.
Per penkerius metus lietuviškos kilmės eksporto vertė iš Kauno apskrities augo nuo 2,5 mlrd. Eur 2011 m. iki 2,94 mlrd. Eur 2015 m., o vertingiausios prekių grupės iš šio regiono yra trąšos, baldai, javai ir žuvys. Per visą minėtą laikotarpį daugiau iš šalies eksportuojama tik iš Telšių apskrities.
Be to, 5 miestai iš Kauno apskrities pateko į tikslinių 23 teritorijų sąrašą, kurioms 2014–2020 m. ketinama skirti 110,7 mln. Eur ES investicijų į infrastruktūrą ir kitas sritis.

Labiausiai augo vidutinis darbo užmokestis
2015 metų analizė rodo, kad net trys iš aštuonių Kauno apskrities savivaldybių – Kėdainių, Jonavos ir Kauno miestas – patenka į dešimtuką centrų, kuriuose vidutinis darbo užmokestis yra didžiausias ir viršija šalies vidurkį (585 Eur per mėn.). Kėdainių rajono pernykštis vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ buvo 593,8 eurai, o jonaviškiai uždirbo vidutiniškai 623,5 euro. Užpernai kėdainiečių vidutinis uždarbis buvo 538,2 eurai, o jonaviškių – 595,5.
Pusėje apskrities savivaldybių atlyginimai kilo itin sparčiai: per metus vidutinis atlygis Kaišiadoryse išaugo 12 proc., Kėdainiuose daugiau nei 10 proc., Kauno r. 10 proc., o Prienų r. beveik 10 procentų. Tai tikrai įspūdingas augimas, įvertinus šalies ekonomikos augimą, kuris tesiekė porą procentų. O visoje šalyje per metus vidutinis darbo užmokestis didėjo dvigubai lėčiau (5,6 proc.) nei minėtose savivaldybėse – nuo 554 Eur iki 585 Eur. Kauno m. vidutinis darbo užmokestis per metus ūgtelėjo 6,3 proc., o kitose 3 apskrities savivaldybėse darbo pajamų augimas atsiliko nuo šalies vidurkio: Jonavos r. vidutinis darbo užmokestis per metus didėjo 4,7 proc., Raseinių r. 4,6 proc., o Birštono sav. 4,4 procento.
Vidutinė pensija, mokama apskrities savivaldybėse, taip pat išsidėsto pirmoje šalies savivaldybių sąrašo dalyje – į dvidešimtuką patenka penkios Kauno apskrities savivaldybės. Nuo seno stiprūs pramonės centrai, įsitvirtinę pirmaujančiose apskrities savivaldybėse, specialistams leido užsitikrinti didesnę pensiją, nei tuose regionuose, kur, pavyzdžiui, vyrauja žemės ūkis. Vidutinė kėdainiečių senatvės pensija pernai siekė 238,96 euro. Tai buvo maždaug šešiais eurais daugiau negu užpernai, tačiau kiek mažiau negu Jonavoje. Jonaviškių vidutinė senatvės pensija pernai siekė 250,99 euro ir per metus ji buvo ūgtelėjusi taip pat beveik šešiais eurais.

Mažėjo pašalpų gavėjų
Gerėjančią situaciją vietos darbo rinkoje rodo ne tik kylantys atlyginimai, bet ir mažėjantis nedarbas visose Kauno apskrities savivaldybėse. Bendras regiono vidurkis siekė 7,6 proc., o tai yra 1,1 proc. mažesnis nedarbas nei visoje Lietuvoje. Lyginant visas 10 apskričių, tai yra antras geriausias nedarbo rodiklis šalyje, vos 0,3 proc. atsiliekantis nuo Vilniaus apskrities.
Didžiausias nedarbas Kauno apskrityje buvo užfiksuotas Jonavos r., nors šioje savivaldybėje fiksuotas ir sparčiausias nedarbo mažėjimas apskrityje.
Tuo tarpu Raseinių r. situacija mažiau optimistiška – nedarbas čia viršijo šalies vidurkį ir siekė 9,2 proc., o per metus sumažėjo tik 0,4 proc. punkto.
Kėdainių rajone nedarbas sudarė 7,7 proc ir tai buvo mažiau negu užpernai, kai fiksuota 8,3 proc. bedarbystė.
Mažėjant bedarbių skaičiui apskrityje, pastebimai ištirpo ir gaunančiųjų socialines pašalpas skaičius. Dauguma Kauno apskrities savivaldybių (5 iš 8) patekto tarp tų, kuriose vidutinis socialinės pašalpos gavėjų skaičius per mėnesį mažėjo daugiau nei 20 procentų. Didžiausias gaunančiųjų socialines pašalpas pokytis praėjusiais metais buvo Birštono savivaldybėje (-24 proc.), Kėdainių r. (-23 proc.) ir Jonavos r. (-21 proc.), o mažiausias Raseinių r. (-8 proc.).
„Swedbank“ Finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės teigimu, tai lėmė ne tik gerėjanti vietos gyventojų finansinė situacija, bet ir jau antrus metus veikianti sistema, kai socialinę pašalpą skiria vietos savivalda. „Savivaldybių socialinės rūpybos skyriuose dirbantys specialistai geriau pažįsta savo gyventojus ir su sunkumais susiduriančias šeimas, todėl greičiausiai skiriamos socialinės išmokos yra tikslingesnės ir efektyvesnės“, ‒ komentavo Odeta Bložienė.

Gyventojų vis tiek mažėja
Nepaisant gerėjančios ekonominės situacijos ir didėjančio uždarbio bei mažėjančio nedarbo, apskrityje ir toliau mažėja gyventojų skaičius – visose savivaldybėse, išskyrus Kauno rajoną, gyventojų skaičius mažėjo nuo 1,1 proc. Birštone iki 2 proc. Raseinių rajone. Iš viso apskrityje praėjusiais metais gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 5800.
Išimtis yra Kauno rajonas, patenkantis tarp penkių šalies savivaldybių, kuriose per metus gyventojų padaugėjo, tačiau to nepakanka atsverti regiono ir visos šalies tendencijoms, nes vien Kauno mieste per tą patį laikotarpį gyventojų sumažėjo triskart daugiau (3 688 gyv., arba 1,2 proc.) nei jų padaugėjo Kauno r. (1 093 gyv., arba 1,2 proc.).
Birštonas ir Raseiniai buvo dvi iš dvylikos šalies savivaldybių, kuriose pernai gimė mažiau naujagimių nei užpernai. Tai natūrali tendencija, atsižvelgiant į mažą savivaldybės dydį ir ekonominę specifiką – čia įsikūrę vieni vyriausių šalies gyventojų, o kurorto statusas skatina didesnį sezoninį darbo jėgos judėjimą.
Kėdainių rajone pernai gyventojų buvo 49 067, o užpernai – 49 939. Vidutinis gyventojų amžius metų pradžioje buvo 44 metai ir tai dviem metais daugiau už šalies vidurkį.

Geresnio gyvenimo dažniau ieško miestiečiai
Įdomu pastebėti, kad ieškoti didesnio uždarbio ar geresnio gyvenimo svetur išvyksta iš ekonomiškai stipresnių pramoninių savivaldybių – Kauno m. (daugiau nei 4 400 gyv.), Kėdainių (beveik 815 gyv.), Jonavos (daugiau nei 700 gyv.).
Tuo tarpu iš Raseinių r., Kaišiadorių r. ir Prienų r. savivaldybių, kuriose žemės ūkio naudmenos atitinkamai sudaro 63, 50 ir 60 proc. visos teritorijos, geresnių gyvenimo galimybių ieškoti išvyko mažiausia gyventojų dalis apskrityje. Tai yra, sudėjus visus minėtų savivaldybių emigrantus, jų vis tiek yra mažiau, nei, pavyzdžiui, išvykusiųjų iš Kauno r. savivaldybės (daugiau nei 1100 gyv.).
„Nepaisant kai kurių pesimistinių rodiklių, pavyzdžiui, gyventojų skaičiaus mažėjimas, emigracija, Kauno apskritis turi visas prielaidas augti ir šiais metais. Vertinant darbo užmokesčio vidurkį, pragyvenimo kainą, nedarbo lygį, Kauno apskritis yra vienas patraukliausių regionų dirbti, kurti ar plėtoti nuosavą verslą. Labiausiai tikėtina, kad panašius ar dar didesnius augimo tempus pramoniniai apskrities miestai turėtų išlaikyti arba netgi padidinti,“ – apibendrino Odeta Bložienė.
Ekspertė taip pat primena, kad istoriškai didesnės finansinės galimybės glaudžiai siejasi ir su didesnėmis finansinėmis problemomis, pavyzdžiui, pradelstais mokėjimais. Dėl to finansinis optimizmas neturėtų nustelbti finansinės atsakomybės. Praėjusiais metais ekonomiškai stipriausioms Kauno apskrities savivaldybėms teko ir didžiausia vidutinė asmens pradelsta suma – skolininkų sąrašo pradžioje rikiuojasi Kaunas, Jonava, Birštonas.