Bendrovėje „Kėdainių oda“ įvyko avarija, trūko vieno iš dviejų kenksmingas technologines atliekas kaupiančio rezervuaro sienelė. Į aplinką kelias valandas liejosi nuodingas bei dvokiantis skystis, aplinkosaugininkai nustatinėja ar kenksmingos medžiagos iš įmonės teritorijos nepateko į netoliese esantį upelį.

Trūko rezervuaro sienelė

Bendrovės „Kėdainių oda“ kieme atvirai sandėliuojami maišai su atliekomis, čia mėtosi cheminių medžiagų pakuotės, talpos su neaiškios kilmės, smarvę skleidžiančiais skysčiais.

Spalio 18 dieną bendrovei „Kėdainių vandenys“ dėl taršos normų viršijimo nutraukus nuotekų priėmimą iš bendrovės „Kėdainių oda“, gamybinių procesų metu susidarančias kenksmingus skysčius imta kaupti dviejuose rezervuaruose.

Trečiadienį vienas jų prakiuro, į aplinką ėmė tekėti gamybinės atliekos. Preliminariais skaičiavimais, nuo ryto, kai pastebėta avarija iki vidurdienio, galėjo būti ištekėję apie 3–4 kubinius metrus teršalų.

Į avarijos vietą atvykę Kėdainių aplinkosaugininkai bei savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrius vedėjas Algimantas Žvikas vertino galimus nelaimės padarinius.

„Kėdainių vandenims“ uždarius kanalizacijos sklendes, gamybines atliekas ir vietos nuotekas pradėta kaupti įmonės teritorijoje esančiuose rezervuaruose. Kai skysčiai pasiekė tam tikrą lygį, prakiuro vieno jų sienelė. Gali būti, jog talpyklas pažeidė korozija, nes, kaip sakė bendrovės atstovai, iki šiol skystis nebuvo pasiekęs tokio lygio, kaip dabar“, – sakė A. Žvikas.

Savivaldybės atstovas taip pat atkreipė dėmesį į bendrovės teritorijoje esančią netvarką. Jos kieme atvirai sandėliuojami maišai su atliekomis, čia mėtosi cheminių medžiagų pakuotės, talpos su neaiškios kilmės, smarvę skleidžiančiais skysčiais. Visa tai – po atviru dangumi, tad galima tik spėlioti, kokie chemikalų kiekiai patenka į gruntinius vandenis.

Nevalytos nuotekos tekėjo į priešgaisrinį tvenkinį

Iš trečiadienį trūkusios talpyklos tekančius teršalus bendrovės darbuotojai stengėsi surinkti į plastikines talpas. Tačiau nemaža dalis nuodingomis medžiagomis prisotinto skysčio liejosi ant žemės ir tekėjo į vietinius lietaus kanalizacijos tinklus.

Taip dvokiančios gamyklos nuotekos pateko į bendrovės teritorijoje, šalia rezervuarų esantį priešgaisrinį tvenkinį, kuris vamzdžiu sujungtas su upeliu.

„Vanduo šiame tvenkinyje nusekęs, todėl į upelį nuotekos tikrai neturėjo patekti. Avariją pavyko likviduoti gana greitai. Laimei, rezervuaro sienelė prakiuro pakankamai aukštai, o ne apačioje“, – sakė bendrovės „Kėdainių oda“ direktorius Jonas Adomavičius.

„Aplinkosaugininkai susisiekė su laboratorija, kuri tirs iš upelio paimtus vandens mėginius. Taip bus nustatoma, ar gamtai padaryta žala“, – kalbėjo rajono savivaldybės atstovas A. Žvikas.

Jeigu bus nustatyta, kad bendrovės „Kėdainių oda“ teritorijoje įvykusi avarija padarė žalą gamtai, dėl išlikimo kovojančiai, restruktūrizacijos procesą išgyvenančios įmonės situacija dar labiau pablogėtų.

Kaip jau minėta, spalio 18 dieną bendrovė „Kėdainių vandenys“ sustabdė nuotekų priėmimą iš bendrovės „Kėdainių oda“. Šis sprendimas priimtas konstatavus, jog į Kėdainių miesto vandenvalos įrenginius iš šios gamyklos patenkančios nuotekos daugiau, nei leidžiama užterštos nuodingais chemikalais. Pasak specialistų, chromo junginių koncentracija įmonės nuotekose leidžiamas normas viršija kelis, o kartais net kelias dešimtis kartų.

Neabejojama, jog būtent dėl šios priežasties, didžiulio koncentruotų teršalų kiekio išpylimo į miesto kanalizacijos tinklus avariją patyrė, nustojo funkcionuoti Kėdainių nuotekų valymo įrenginiai. Nustatyta, kad juose „gyvenančius“ ir teršalus skaidančius mikroorganizmus pražudė sunkieji metalai.

Nutraukus nuodingų nuotekų priėmimą situacija gerėja

„Priėmus sprendimą uždaryti vamzdynus ir neleisti, kad nuotekos patektų iš bendrovės „Kėdainių oda“, situacija neeilinę avariją patyrusiuose valymo įrenginiuose pastebimai gerėja. Taip pat gerėja iš nuotėkų išvalymo rodikliai, į Nevėžį teka kur kas švaresnis vanduo, nei buvo iki šiol“, – džiaugėsi laikinasis „Kėdainių vandenų“ vadovas Robertas Lukoševičius.

Kaip vyksta procesai miesto nuotėkų valymo įrenginiuose, prižiūrima nuolat. Vietoje dirbantiems specialistams talkina ir juos konsultuota Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto tyrėjas, docentas dr. Viktoras Račys.

Beje, šis mokslininkas pirmasis prakalbo apie galimas vandenvalos įrenginių darbo sutrikimo priežastis, patvirtindamas anksčiau sklandžiusias prielaidas pareiškė, jog pagrindinis šios nelaimės kaltininkas gali būti ypač didelius kiekius chromo į kanalizaciją išleidžianti bendrovė „Kėdainių oda“.

„Bendrovė „Kėdainių oda“ į nuotekų tinklus išleidžia ne tik chromo junginius bei sulfitus, bet ir kitus, ne mažiau kenksmingus cheminius junginius. Esu įsitikinęs, kad šios taršos mastai ir lėmė valymo įrenginių, kurie ir taip dirba ties savo techninių galimybių riba, veiklos sutrikimus“, – sakė KTU mokslininkas V. Račys.

Kėdainių rajono meras S. Grinkevičius dėl diversijai prilyginamo chemikalų išleidimo į nuotekų šalinimo tinklus kreipėsi į prokuratūrą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl Nevėžyje padidėjusios taršos Kėdainiai paskelbė ekstremalią situaciją.

Piktinosi sprendimu ir neigė kaltinimus

Jau kuris laikas bendrovė „Kėdainių oda“ balansuoja ant žlugimo ribos. Jos skolos Sodrai nuolatos auga ir šiai dienai siekia 154 tūkst. eurų, o įdarbinta – 51 darbuotojas.

Kaip įmonės veiklą įtakoja bendrovės „Kėdainių vandenys“ sprendimas dėl sutartyse numatytų taršos normų viršijimo visai nepriimti nuotėkų?

„Kėdainių oda“ direktorius J. Adomavičius neslėpė pasipiktino bei savivaldybę ir jos kontroliuojamus „Kėdainių vandenis“ kaltino priėmus nieko nepagrįstą sprendimą. J. Adomavičius neneigė, kad į valymo įrenginius patenka didelį chromo kiekiai, tačiau tikino, jog tai nėra nuodingi junginiai.

Pasak bendrovės „Kėdainių odos“ vadovo, šiuo metu gamyba nėra sustabdyta, įmonė funkcionuoja. Tačiau kaip bus ateityje, verslininkas sakė nežinantis. Jis baiminosi, kad sankcijos, sprendimas nepriimti nuotėkų gali atsiliepti produkcijos kokybei, nebus įvykdyti partnerių užsakymai.

J. Adomavičius piktinosi, jog chromo koncentracijai mūsų šalyje keliami itin aukšti reikalavimai, kaip tuomet kitose šalyse galima į aplinką išleisti kur kas daugiau teršalų. Verslininkas prisipažino – įmonės teritorijoje esantys valymo įrenginiai veikia, tačiau nuotėkų neišvalo iki reikiamos chromo junginių koncentracijos.

„Mes išvalyti galėtume, tačiau tam reikia nemažai investicijų, kurios siektų ne vieną šimtą tūkstančių eurų. Taip pat kyla klausimas, kas turi investuoti – mes ar miestas. Juk įrenginiai, į kuriuos mes atiduodame savo nuotekas, priklauso miestui“, – svarstė J. Adomavičius.

Previous Image
Next Image

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.