Kėdainietis Darius Petkevičius, seniai svajojęs pagaminti ir padovanoti Kėdainiams medinį laivą – vytinę – jau realizuoja savo svajonę. Vyras kas vakarą skuba į Pramonės rajone esantį angarą, kuriame kruopščiai ir atsakingai stato medinį laivą. Nors patalpoje ir vėsoka, jis su pagalbininku Arnu Ribikausku dirba išsijuosę ir šalčio nejaučia. „Kai dirbi, šalčio visai nesijaučia“, – tikina laivadirbys.

Kėdainių vytinės kontūrai jau yra, visus darbus planuojama baigti gegužės mėnesį.

Tokie laivai – vytinės – dar XV a. plaukiojo Nevėžio upe ir buvo skirti krovinių pervežimui. Yra žinoma, kad tokie laivai plaukė Nevėžiu iki Nemuno, juo žemyn, per Kuršių marias į Karaliaučių. Kėdainių verslininkai – lietuviai, škotai, lenkai – išveždavo žaliavas, žemės ūkio produktus, batus, o parveždavo metalo, stiklo, druskos, vyno, prabangos prekių. Tiesa, šis medinis laivas atliks jau kiek kitokią, pramoginę funkciją ir bus skirtas tik pasiplaukiojimui.

Tikisi, kad pritrauks turistų

Dar praėjusių metų gruodžio mėnesį D. Petkevičius su savo idėja – pastatyti medinį laivą savo miestui – apsilankė Kėdainių rajono savivaldybėje ir ją pristatė susitikime su meru, administracijos darbuotojais. Sumanymui iškart buvo pritarta, argumentuojant, jog toks laivas gali tapti puikia atrakcija: laivu bus galima plaukioti per miesto šventes, dalyvauti tradicinių ir istorinių burlaivių regatoje, plukdyti visus norinčiuosius: tiek kėdainiečius, tiek miesto svečius. Taigi, šis laivas gali tapti ir puikiu turistų traukos objektu.

Toks laivas gali tapti puikia atrakcija: laivu bus galima plaukioti per miesto šventes, dalyvauti tradicinių ir istorinių burlaivių regatoje, plukdyti visus norinčiuosius: tiek kėdainiečius, tiek miesto svečius. Taigi, šis laivas gali tapti ir puikiu turistų traukos objektu.

Pastatytas laivas, planuojama, bus prišvartuotas prie naujojo pėsčiųjų tilto per Nevėžį.

Laivą stato dviese

Tad sausio pirmosiomis dienomis, iš Kėdainių rajono savivaldybės gavus laivui reikalingų medžiagų bei gavus patalpas Pramonės rajone, buvo pradėtos laivo statybos. Tikimasi, kad jos truks iki gegužės mėnesio.

„Kol kas viskas vyksta pagal planą“, – šyptelėjo laivo statytojas D. Petkevičius. Beje, laivą jis stato ne vienas. Į pagalbą atskubėjęs kėdainietis A. Ribikauskas teigė, kad padėdamas statyti laivą jis įgaunantis laivo statymo žinių, o be to, tai įdomus ir prasmingas laisvalaikio praleidimo būdas. „Smagu, per gyvenimą laivą juk nedažnai pastatysi. Su Dariumi esu pažįstamas jau seniai, tad sužinojęs, kad jis stato laivą, į pagalbą pasiprašiau pats. Dirbti kasdien vis įdomiau, nes matai, kaip laivas po truputį įgauna kontūrus. Laivo statyboje reikia daug kruopštumo, atidumo, viskas turi būti padaryta gerai ir tinkamai“, – pažymėjo A. Ribikauskas.

Jau riečiamos bortinės lentos

Kėdainių laivo statybose jau gerokai pasistūmėta į priekį: laivas jau turi savo dugną, yra padarytas tvirtas karkasas, o ant jų jau riečiamos bortinės lentos.

„Tai – gana sudėtingas ir ilgokas darbas. Lentas prieš prikalant, pirmiau reikia gerai pakaitinti garuose. Tai daroma tam, kad lentos taptų elastingos ir riečiant nelūžtų. Kiekvieną lentą reikia kaitinti maždaug pusantros valandos!“ – darbo subtilybes atskleidė D. Petkevičius. Ir tik kai bus prikaltos visos bortinės lentos, jau bus galima teigti, kad valties statymo darbai jau yra įpusėję. Galutinis terminas, kuomet valtis jau turi būti padaryta – gegužės mėnuo.

„Iki šiol darbai ėjosi labai gerai, tad tikiuosi, kad iki gegužės viskas jau bus padaryta“, – sakė D. Petkevičius.

Laivo statymo entuziastas Darius Petkevičius savo idėją praėjusių metų gruodį pristatė savivaldybėje.

Laivo statymas – ilgas, tačiau labai įdomus darbas. Pasak pašnekovo, statant laivą, reikia skirti dėmesio kiekvienai detalei: „Viską reikia gerai pritvirtinti, kad vėliau laivas neleistų vandens ir būtų patvarus, tvirtas.“ Laivui statyti naudojama pušies mediena.

Jau ne pirmas pastatytas laivas

Kaip gi atrodys būsimasis Kėdainių laivas – vytinė? D. Petkevičius teigė, kad ji bus analogiška Merkinėje stovinčiai vytinei, kurios pavadinimas „Vytautas Didysis“. Laivo ilgis – 12 metrų, 3,5–4 m pločio, jis turės dideles bures, aukštą stiebą, viduje bus ir pastogė. Kadangi reiks praplaukti pro kelis Nevėžio tiltus, D. Petkevičius iki šiol mąsto, kokio ilgio stiebą daryti, kaip jį reikės nuleisti plaukiant pro tiltus.

Tiesa, irklų vytinė neturės. „Valtis plauks burių pagalba. Yra žinoma, kad seniau, kuomet vytinės buvo naudojamos praktiškai, prieš upės srovę jas traukdavo krante esantys žmonės. Tai buvo krovininiai laivai, jais buvo plukdomos įvairios prekės“, – pasakojo D. Petkevičius.

Kėdainietiškoji vytinė yra statoma pagal minėtos Merkinės vytinės brėžinį. Šį laivą pastatė laivadirbys Simas Knapkis, kuris, jei prireikia, kėdainiečiui negaili patarimų ir konsultacijų.

Tačiau ir pats D. Petkevičius valčių statyme yra ne naujokas. Jis jau yra pastatęs du medinius laivus: vieną mažesnį, vikingų laikotarpio ir pavadintą dukros Gretos garbei bei kitą, žymiai didesnį, pavadinimu „Biesos“. Dabar šis laivas (12 metrų ilgio, 4 metrų pločio, 10 irklų, 4 tonų svorio), pastatytas pagal vikingų laikotarpio karinio laivo drakaro pavyzdį, ilsisi Drevenoje, ištrauktas iš marių žiemai. Vasarą Platelių ežere juo bus vėl plukdomi žmonės, rengiamos edukacijos.

Seklus Nevėžis – ne problema

Kėdainių laivu taip pat bus plukdomi žmonės, tačiau iki šiol dar neaišku, kiek toli drieksis laivo maršrutas. D. Petkevičius teigia, kad prie geležinkelio tilto dar nuo karo laikų yra išlikusių įvairių nuolaužų bei luitų, kurie gali trukdyti praplaukti. „Labai gera plaukimo trasa būtų iki Kruosto žiočių į Nevėžį (ties Urbelių kaimu). Kai kurie žmonės jaudinasi, esą kur čia plauksi tuo Nevėžiu, juk upėje nėra gylio. Nereikia čia to gylio – jei bus vandens bent jau iki kelių, vytinė drąsiai praplauks. Tiesa, laive paslėpsime ir variklį. Čia tam atvejui, jei nebus vėjo – įstačius variklį, bus galima tyliai burzgėti po Nevėžį“, – šyptelėjo pašnekovas.

Kėdainietiškoji vytinė yra statoma pagal minėtos Merkinės vytinės brėžinį. Šį laivą pastatė laivadirbys Simas Knapkis, kuris, jei prireikia, kėdainiečiui negaili patarimų ir konsultacijų.

Darbas – už ačiū

Kėdainietiškoji vytinė, žvelgiant pro finansinę prizmę, kainuoja palyginus nedaug. Medinių laivų, statytų rankomis, kainos gali svyruoti įvairiai – nuo 23 tūkst. eurų ir daugiau, tačiau kėdainietiškojo laivo kaina yra perpus mažesnė – apie 11 tūkst. eurų. D. Petkevičius juokauja, kad tiek kainuoja vien tik burės vytinių, stovinčių pamaryje ir plaukiojančių po Kuršių marias. „Draugai laivadirbiai net kartais pašmaikštauja, ar iš faneros statau laivą, kad taip pigiai?“ – nusijuokia laivų statymo entuziastas.

Remiantis brėžiniais, Kėdainių medinis laivas – vytinė – atrodyti turėtų taip.

Pats D. Petkevičius visa tai daro savanoriškai, negaudamas atlygio, išskyrus apmokėjimą už smulkias išlaidas, pavyzdžiui, važinėjimą.

„Tai man kaip hobis, man pačiam labai įdomu. Juolab kad tai darau ne sau pačiam, o miestui. Tai bus dovana Kėdainiams“, – šyptelėjo D. Petkevičius.

Statomas laivas vardo dar neturi. „Reikės skelbti konkursą – būtų puiku, jei vardą sugalvotų miestelėnai ir taip patys prisidėtų prie laivo kūrimo. Žmonėms laivą darome, taigi, jie tegul vardą ir galvoja“, – kalbėjo Kėdainių laivadirbys.

Beje, stebėti, kaip kuriamas Kėdainių laivas, gali kiekvienas norintis. Tereikia „Facebook“ socialiniame tinkle susirasti grupę „Kėdainių vytinė“, kurioje talpinama visa informacija bei laivo statymo eigos nuotraukos.


Vytinė ‒ tai tik Lietuvai būdingas upinis, plokščiadugnis, burinis (rėjinė burė) prekinių laivų tipas, naudotas nuo XV iki XIX a. pabaigos. Tokie laiveliai valdyti irklais. Viena iš pavadinimo versijų – galbūt jame užfiksuotas lenktų laivo špantų panašumas į lanksčią karklo šakelę – vytelę.

About The Author

Related Posts

2 komentarai

  1. Joana

    Na, šaunuolių šaunuolis šitas laivo meistras. Reikia tik palinkėti jam stiprios sveikatos , kantrybės ir kuo geriausios sėkmės.

    Atsakyti
  2. Adiass

    Mano siūlomas pavadinimas laivui:
    KĖD’ainė arba KĖD’ainis
    Manau visiems aišku, kad palikuonys iš Kėdainių ir dovanoja miestui gražius dalykus. Pagarba Dariau Jums! Ir liks ateities kartoms-būsimiems ainiams Jūsų kūrinys!

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.