Liepos 9-ąją Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius, savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis, jo pavaduotojas Viačeslavas Čerenkovas, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Vytautas Kundrotas, Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriau vedėjas Algimantas Žvikas bei kiti atsakingi specialistai lankėsi Akademijoje.

Z. Dabkevičius (kairėje) rajono vadovams aprodė Dotnuvos dvaro sodybos ir Akademijos parko valdas bei prašė padėti juos profesionaliai sutvarkyti.

Z. Dabkevičius (kairėje) rajono vadovams aprodė Dotnuvos dvaro sodybos ir Akademijos parko valdas bei prašė padėti juos profesionaliai sutvarkyti.

Čia vykusiame dalykiškame pokalbyje su asociacijos „Akademijos bendruomenė“ pirmininku Algimantu Paplausku, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktoriumi Zenonu Dabkevičiumi, Žemdirbystės instituto vadovu Vytautu Ruzgu, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriumi Edvardu Makeliu bei kelių uždarųjų akcinių bendrovių vadovais tartasi, kaip Akademijos miestelį padaryti jaukų, tvarkingą ir patrauklų atvykstantiems svečiams bei saugų ir patogų vietiniams gyventojams.

Baltai pavydi besitvarkantiems kaimynams

Kėdainių rajono meras S. Grinkevičius (centre) su savivaldybės administracijos vadovais išklausė akademiškių pageidavimų sakė, jog jie teisingi bei pamatuoti.

Kėdainių rajono meras S. Grinkevičius (centre) su savivaldybės administracijos vadovais išklausė akademiškių pageidavimų sakė, jog jie teisingi bei pamatuoti.

„Mes gyvename labai gražiame ir turtingą istoriją turinčiame miestelyje. Jį lanko nemažai turistų. Norisi, kad Akademija būtų patraukli ir graži tiek saviems, tiek atvykstantiesiems. Norime, kad būtų sutvarkyta Dotnuvos dvaro sodyba ir Akademijos statinių kompleksas, kuriems Kultūros paveldo departamentas suteikė nacionalinio reikšmingumo lygmenį. Pagal savo galimybes pamažu tvarkomės, tačiau vien pačių pastangų nebeužtenka. Esame sutvarkę instituto rūmus, gražiname aplinką, bet vien to maža. Prašome savivaldybės padėti rasti profesionalių kraštovaizdžio specialistų ir parengti projektą, kuriuo kapitaliai galėtume atnaujinti parką ir jame esančius objektus. Parkas per ilgus metus baigia pavirsti mišku, o norime jį turėti šiuolaikišką ir sutvarkytą. Nereikalaujame kažko neįmanomo. Tikrai nesikratome nei atsakomybės, nei darbų. Prisidėsime, kiek galėsime. Norime dirbti ir tvarkytis bendradarbiaudami su vietos valdžia. Vien mėgėjiškų bandymų nebegana. Turime puikių turtų, tad norėtume juos sutvarkyti ir išnaudoti. Smagu matyti, kaip gražėja kitų rajonų miesteliai, tačiau pažangių pokyčių norime ir savo kieme“, – sakė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Zenonas Dabkevičius.

Žemdirbystės instituto mokslininkai per projektus savo jėgomis atnaujino rūmus, tačiau norėtų pagražinti ir juos supančią aplinką.

Žemdirbystės instituto mokslininkai per projektus savo jėgomis atnaujino rūmus, tačiau norėtų pagražinti ir juos supančią aplinką.

Giria akademiškių užmojus

Akademiškių pageidavimus ir siūlymus išklausęs rajono vadovas S. Grinkevičius sakė, jog labai gerai, kai susitelkusios bendruomenės išsako savo nuomones ir pageidavimus: „Mes gana aktyviai bendraujame su visais kraštiečiais. Savivaldybės specialistų komandos susitinka su visais, kas tik pageidauja atvirų pokalbių. Pritariu akademiškių norui sutvarkyti parką ir paversti jį patraukliu lankomu objektu. Manau, kad Akademija iki šiol gavo per mažai dėmesio, juolab, kad šiame miestelyje yra nemažai verslių įstaigų, sumokančių nemažus mokesčius. Normalu, kad veiklūs žmonės nori gauti nesavanaudiškos grąžos. Tikrai bandysime ieškoti būdų, kaip galėtume padėti akademiškiams.“

Akademijos parke gausu paminklų. Vienas jų skirtas profesoriui Juozui Tunkūnui, buvusiam Žemės ūkio akademijos rektoriui, švietimo ministrui.

Akademijos parke gausu paminklų. Vienas jų skirtas profesoriui Juozui Tunkūnui, buvusiam Žemės ūkio akademijos rektoriui, švietimo ministrui.

Neramina ir paprastesnės problemos

Dalykiškame susitikime buvo nutarta dar glaudžiau bendradarbiauti ir ieškoti kelių, kaip Akademiją padaryti patraukliu šalies agrariniu centru. Be to, akademiškiai prašė padėti išspręsti ir labai paprastas problemas – įrengti pėsčiųjų perėją netoli penkių kelių susikirtimo vietos, palopyti gatves, atnaujinti šaligatvius, kokybiškiau prižiūrėti žvyrkelius, padėti susitvarkyti daugiabučių namų kiemus, ilgiau apšviesti miestelio gatves.

About The Author

Related Posts

2 Responses

  1. Jonas

    Seniai praejontie laikai kaip miestietis rakta nuo buto laikydavo prie duru gulinciu kilimeliu,o kaimas duris paremdavo su skuota,tas reiksdavo kad namuose nieko nera. Dabar kiti laikai-visi atsitvere,visur privati valda,niekas nieko nezino,gal ir gerai,nera cia ko kitais rupintis.Bet stai esantis toks susvetmejimas tarp zmoniu tikrai nedera.Pasitaikokad net artimiausias kaimynas suzino kad kartu 30 m.dirbes zmogus jau palaidotas.Jokios informacijos,niekas laikrasciu neskaito,anksciau dar budavospausdinamos per men mirusiuju pavardes,tai nors is ten galejai zmogus suzinoti apiepazistamu iskeliavima anapilin.Gal ,,MUGE,, galetu atnaujinti toki buvusi sarasa,manau kad ir tirazas gal padidetu.

    Atsakyti
    • Kedainiu muge

      Deja, deja, nei „Kedainiu muge“, nei kiti laikrasciai mirusiuju sarasu spausdinti negali – uzdraude Teisnigumo ministerija su Juozu Bernatoniu priesakyje. Niekas negali dorai paaiskinti, kodel tai padaryta, bet draudimas galioja ir Civilines metrikacijos skyriai tokiu duomenu teikti negal. O tikrai gaila…

      Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.