Lietuvoje nuo pirmadienio, lapkričio 12 dienos prasidėjus mokytojų streikui, kurį visos šalies mastu organizuoja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Kėdainių rajone kol kas ramu. Tiesa, tik kol kas. Mat nuo ateinančios savaitės prie jau streikuojančių šalies mokyklų prisidės ir dvi Kėdainiuose esančios ugdymo įstaigos: lapkričio 19-ąją neterminuotą streiką pradeda dalis Šviesiosios gimnazijos mokytojų, o nuo lapkričio 21 dienos – J. Paukštelio progimnazijos pedagogai. Tokį žingsnį pedagogus privertė žengti mokytojų etatinio apmokėjimo sistema.

Tiesa, kita dalis Kėdainių rajone dirbančių mokytojų tokio kolegų ryžto nutraukti pamokas bei streikuoti nesupranta ir kartu stoti į streikuojančiųjų gretas neketina.

Nuo kitos savaitės – dvi streikuojančios mokyklos

Dabar tebevykstantį streiką organizuoja tik viena – Lietuvos švietimo darbuotojų – profesinė sąjunga. Kitos prie protesto akcijos neprisidėjo ir prisidėti nežada.

Darbdavys apie streiką turi būti įspėjamas prieš penkias darbo dienas. Pasak Violetos Liutkienės, Šviesiosios gimnazijos direktorės, toks įspėjimas jau yra pateiktas, tad nuo pirmadienio ryto, 8 valandos, gimnazijos mokytojai pradės savo streiką. Tiesa, tikslus streikuosiančių mokytojų skaičius dar nėra žinomas. Kol kas žadama, kad streike dalyvaujantys mokytojai savo darbo vietoje bus, tačiau neves pamokų.

Streikas truks iki tol, kol bus susitarta su Vyriausybe ir pasirašyti susitarimai. Pedagogai kelia ne vieną reikalavimą: kad etate būtų 18 kontaktinių ir 18 nekontaktinių valandų, kad jos būtų skaičiuojamos ne metams, o savaitei, kad dalijant etatą būtų išlaikoma proporcija tarp kontaktinių ir nekontaktinių valandų. Taip pat reikalaujama visiems švietimo įstaigų darbuotojams 20 procentų kelti pareiginės algos koeficientą, mažinti vaikų skaičių darželių grupėse ir mokyklų klasėse. Paskutinis reikalavimas – ikimokyklinių įstaigų mokytojų etate turėtų būti ne mažiau nei 6 nekontaktinės valandos.

Penktadienį Lietuvoje streikavo 39 švietimo įstaigos (lopšeliai-darželiai, progimnazijos, gimnazijos, pradinės bei pagrindinės mokyklos, meno mokyklos). Iš viso Lietuvoje yra daugiau nei 2000 ugdymo įstaigų.

Kenkiama visų pirma vaikams

Andrius Navickas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas, teigė, kad bus streikuojama tol, kol bus priimti sprendimai, leisiantys pakeisti padėtį. „Tai iš esmės ydinga reforma, ką mes matėme nuo pat pradžių, ir negali būti įgyvendinama sklandžiai. Bet ministerija neprisiima atsakomybės, nekeičia susidariusios padėties, bei toliau pirštu rodo į savivaldybes, mokyklų vadovus ir pačius mokytojus, taip kenkdama visų pirma vaikams, kuriems nutrūksta ugdymo procesas. Todėl pradedame streiką ir streikuosime tol, kol bus priimti sprendimai padėtį keisti“, – sako LŠDPS vadovas.

Reformos esmė – apmokėjimo formos pakeitimas?

Kėdainiuose veikianti ir kelis šimtus pedagogų vienijanti kita švietimo darbuotojų profsąjunga – Lietuvos švietimo profesinė sąjunga – streikuoti neketina, o Švietimo ministerijos etatinio apmokėjimo reformą vertina gana teigiamai. Kėdainių švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė bei Kėdainių LSU „Aušros“ progimnazijos pradinių klasių mokytoja Daina Kačegavičienė teigia, kad esanti patenkinta įvykdytos reformos rezultatais ir su susivienijimo kolegomis kelti streiko neketina.

„Kėdainių švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas kartu su Lietuvos švietimo profesine sąjunga dalyvavo derybose su ministerija, po kurių buvo pasirašyta kolektyvinė sutartis. Tačiau etatinio apmokėjimo reformos esmė buvo ne atlyginimų pakėlimas, bet apmokėjimo formos pakeitimas“, – pabrėžė D. Kačegavičienė. Iki tol mokytojų atlyginimas buvo skaičiuojamas pagal turimų pamokų skaičių, o dabar įvestas etatas.

Pasak pašnekovės, dėl naujojo apmokėjimo būdo bent jau „Aušros“ progimnazijoje didelės įtampos nebuvo, vyko sklandus dialogas tarp mokyklos administracijos bei mokytojų bendruomenės. „Tačiau kiek girdėjau, kitose mokyklose tos įtampos būta“, – pridūrė ji.

Vieniem didėjo, kitiem – sumažėjo

Po reformos didžiojoje dalyje mokyklų mokytojams mokami atlyginimai padidėjo, išskyrus vieną rajone esančią mokyklą. Ten dirbantiems mokytojams, palyginus su praėjusių metų spalio mėnesiu, atlyginimai sumažėjo. Tiesa, keliomis dešimtimis eurų. Kaimų mokyklų mokytojams atlyginimai kilo labiau nei miestų švietimo įstaigose dirbantiems mokytojams.

„Tačiau mūsų progimnazijoje mokytojų atlyginimai pakilo. Tačiau skirtumas yra, kokia suma pakilo – vienam 20 eurų, kitam – 4 eurais. O jei atlyginimas ir sumažėjo, tai galbūt atsitiko dėl krūvio – gal mokytojas turi mažiau pamokų, gal pernai turėjo auklėjamąją klasę, o šiemet jos jau neturi, papildomai mokama ir už darbą su spec. poreikių turinčiais mokiniais. Mano asmeninis atlyginimas pakilo, nes esu ne tik pradinių klasių, bet ir fizinio lavinimo mokytoja“, – pažymėjo pašnekovė.

Tiesa, kartu ji pridūrė, kad per kelis mėnesius, kol yra taikomas etatinis darbo apmokėjimas, išryškėjo keli taisytini niuansai.

„Pavyzdžiui, mokinių skaičiaus mažinimas klasėse, nes 25–27 mokiniai vienam mokytojui yra labai daug. Taip pat mums kelia klausimų, iš kokių lėšų reiktų apmokėti namų mokymą. Pageidaujama, kad būtų didinamas pamokoms pasiruošti reikiamų valandų skaičius, taip pat padidinti ir ikimokyklinių įstaigų darbuotojų atlygį“, – vardijo mokytoja.

Algos kils penktadaliu

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės (MOSTA) centro duomenimis, mokytojams iki 30 metų atlyginimai augo beveik 30 proc. – vidutiniškai nuo 647 eurų pernai iki 836 eurų šiemet. 30-40 metų mokytojams darbo užmokestis didėjo 16 proc. – vidutiniškai nuo 777 eurų iki 901 euro. Didžiausiai mokytojų grupei – 50-60 metų amžiaus mokytojams – atlyginimai augo 12 proc. – vidutiniškai nuo 825 eurų iki 923 eurų. Sumos nurodytos iki mokesčių. MOSTA analizė parodė, kad šiais mokslo metais atlyginimų augimą pajuto 70,5 proc. mokytojų. Patikslinti duomenys rodo, kad vidutinis atlyginimų augimas siekia 190 eurų iki mokesčių.

D. Kačegavičienė taip pat vardija skaičius: „Kai kuriose mokyklose vienam mokytojui alga kilo beveik 100 eurų (nuo 717 iki 813 eurų), kitam – nuo 811 iki 894 eurų, dar kitam pernai metais spalio mėnesį alga siekė 724, o šiais metais – 772 eurai. Mokykloje, kurioje pedagogams alga sumažėjo, ji sumažėjo nuo 703 eurų iki 692 eurų.“

Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad įvedus etatinį apmokėjimą nuo rugsėjo mokytojų darbo užmokesčio fondas augo 17,4 mln. eurų. Galutinai įvesti etatinį modelį planuojama 2019 metų rugsėjį. Iš viso iki 2020 metų mokytojų algoms valstybė numačiusi skirti 95 mln. eurų, tai leis penktadaliu padidinti mokytojų algas, teigia ministerija. Jos duomenimis, vidutinis mokytojų atlyginimas šiuo metu siekia 934 eurus, pernai – 822 eurus.

Panašios naujienos