Jauna, iš Kėdainių kilusi mokslininkė Marija Liutkutė šiuo metu siekia daktaro laipsnio Vokietijoje, Gotingeno universiteto tarptautinėje „Max Planck“ tyrimų mokykloje bei kartu dirba biofizikinės chemijos tyrimų institute. Tiesa, intensyvus mokslinis darbas užsienyje netrukdo M. Liutkutei dalyvauti susitikimuose su moksleiviais gimtajame mieste.

Šv. Kalėdų išvakarėse ji trumpam sugrįžo į savo mokyklą – „Atžalyno“ gimnaziją – ir čia tebesimokantiems gimnazistams pasakojo apie savo mokslinę veiklą, pasiekimus bei mokslus užsienio šalių mokslo įstaigose.

Pradžia – mokyklos suole

„Į savo buvusią mokyklą atvažiavau papasakoti apie tai, kaip dirbau ir mokiausi užsienyje. Studijuodamas užsienyje išmoksti būti savarankiškas, nes tampi pažeidžiamas – juk šalia nėra jokių artimųjų! Tad tenka išmokti pasitikėti savimi ir būti priklausomu tik nuo savęs. Baigiau bakalauro studijas molekulinės genetikos srityje Edinburgo universitete Škotijoje. Šiuo dalyku susidomėjau dar mokykloje, per biologijos pamokas, sėdėdama toje pačioje „Atžalyno“ gimnazijos biologijos klasėje, kurioje bendravau ir su mokiniais. Visos, pamokose nagrinėtos temos, kurios buvo susijusios su genais, su paveldimumu, su molekulėmis man labai patiko ir buvo labai įdomios“, – pasakojo mergina.

Ji prisipažino, kad labai smagu sugrįžti į savo mokyklą, kurioje teko praleisti ne vienerius metus. Merginos vizitu taip pat džiaugėsi ir buvusi biologijos mokytoja Irena Ūsienė, paskaitos kartu su mokiniais klausėsi ir mokyklos direktorius Gintaras Petrulis.

„Pasikalbėjau ir su savo chemijos mokytoja Rasa Lažinskiene, kuri buvo mano klasės auklėtoja. Iš mokyklinių laikų yra susikaupę daug prisiminimų, čia teko sutikti daug įdomių žmonių, draugų. Į mokyklą anksčiau sugrįždavau pasikalbėti su mokytojais, tačiau su mokiniais susitinku pirmąjį kartą“, – šypsojosi M. Liutkutė.

Makromolekulinių struktūrų tyrimai

Šiuo metu mergina dirba profesorės Marinos Rodninos vadovaujamoje laboratorijoje, o pagrindinė jos atliekamų tyrimų tema – ribosomos funkcija, dinamika ir baltymų transliacijos procesų tikslumas bei reguliacija. „Tai reiškia, kad mes tiriame ne organizmą, organą ar ląstelę, bet makromolekulines struktūras. Ribosomos – tai ląstelės baltymų gamintojos, o baltymai ląstelėje atlieka visas funkcijas: struktūrines, reguliacijos, informacijos ir kitų molekulių pernešimo. Kiekviena iš šių funkcijų priklauso nuo baltymo erdvinės struktūros, o kaip baltymas įgauna teisingą struktūrą jo pagaminimo metu – ir yra mūsų tyrimų objektas“, – pasakoja mokslininkė.

Tai – fundamentalieji tyrimai, padedantys iš esmės suprasti šį procesą. Kuo jis svarbus, paprasta paaiškinti gyvenimišku pavyzdžiu – baltymams netinkamai įgijus erdvinę struktūrą, žmonės suserga Alzhaimerio, Parkinsono, Hačinsono-Gilfordo ir kitomis ligomis, kurių pagrindinė patologija – netinkamos tokių baltymų sankaupos smegenyse.

Atsivežė ir plakatą

Visai neseniai mergina dalyvavo konferencijoje Kembridže, kurios metu jos parengtas plakatas buvo itin teigiamai įvertintas ten dalyvavusių mokslininkų. „Labai daug mokslininkų tos konferencijos metu buvo priėję prie mano plakato, su jais labai daug kalbėjomės, diskutavome mano vykdomų tyrimų temomis. Beje, jis vėliau buvo įvertintas kaip geriausias“, – sakė M. Liutkutė.

Tą patį tyrimų plakatą M. Liutkutė atsivežė ir į „Atžalyno“ gimnaziją bei su juo supažindino ir „Atžalyno“ gimnazijos mokinius.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.