Praėjusį savaitgalį Kėdainių senamiestyje nuvilnijo net tris dienas vykęs antrasis dainuojamosios poezijos festivalis „Ant Nevėžio kranto“, priviliojęs daugybę geros ir kokybiškos muzikos pasiklausyti norinčių kraštiečių.

Šeštadienio pasirodymų vinis – Sauliaus ir Jokūbo Bareikių pasirodymas Evangelikų reformatų bažnyčioje.

Vytautas ir Ramunė Landsbergiai, Saulius ir Jobūbas Bareikiai, Vladas Bagdonas – šie bei daugybė kitų žinomų Lietuvoje atlikėjų sutraukė minias klausytojų.
Festivalyje buvo galima pasiklausyti ne tik grandų, bet ir vietinių, jaunųjų kėdainiečių, dainuojamosios poezijos atlikėjų. Klausytojus savo pasirodymais žavėjo Valentinas Abarius bei Pijus Cechanavičius, Morta Šablevičiūtė, Arnas Jasiūnas, Vakarė Urbaitė, Laura Sakalauskaitė, Josvainių jaunimas. Pasirodė ir atvykę dainuojamosios poezijos atlikėjai iš kitų miestų – Jonavos, Jurbarko.

Pirmoji mokytoja – L. Žilytė

Visi dalyviai buvo apdovanoti rėmėjo „Daumantai LT“ produkcija.

Jaunasis bardas, kėdainietis A. Jasiūnas negailėjo padėkų Laimai Žilytei, kuri buvo jo pirmoji mokytoja, supažindinusi su šio žanro muzika. Jaunas vyras iki šiol, jau dvyliktus metus, nepaleidžia iš rankų gitaros ir, turėdamas laisvą akimirką, ją skiria muzikai. Festivalyje „Ant Nevėžio kranto“ A. Jasiūnas pasirodė tiek praėjusiais, tiek ir šiais metais.
„Labai smagu, kad Kėdainiuose vyksta tokie muzikos festivaliai. Širdis džiaugiasi, kad galiu pasirodyti savo gimtajame mieste. Džiugu, kad turime tokią puikią aikštę ir ją galime išnaudoti tokiems renginiams. Labai smagu, kad čia susirenka klausytojai, atsipučia nuo darbų. Atlieku savo mėgstamiausių bardų – Vytauto Kernagio, Domanto Razausko– kūrinius. Esu ir pats keletą kūrinių sukūręs. Kadangi studijuoju Kaune, dažniausiai tenka koncertuoti būtent šiame mieste. Man muzika dabar yra kaip hobis, padedantis atsipalaiduoti nuo rūpesčių“, – pasakojo A. Jasiūnas.
Jis pasakojo, kad dainuojamąją poeziją atrado paskatintas L. Žilytės. „Dėkoju jai, kad man davė pradžią. Ji man leido suprasti, kaip kiekvieną kūrinį reikia pajausti. Tai, manau, yra svarbiausia. Ir tik po to mokaisi atlikimo technikos“, – pasakojo A. Jasiūnas.

Groti paskatino mama

Arnas Jasiūnas sakė, kad tik Laimos Žilytės dėka jis susižavėjo ir iki šiol tebesižavi dainuojamąja poezija.

Savo pasirodymą kėdainiečiams dovanojo ir talentingoji Šviesiosios gimnazijos mokinė Morta Šablevičiūtė. „Groju jau šeštus metus. Mėgstu atlikti įvairius kūrinius – nuo roko iki klasikos. O dainuojamoji poezija patinka dėl prasmingų žodžių, kurie eina iš širdies į širdį. Gitara mokytis groti pradėjau muzikos mokykloje, bet didžiausia įkvėpėja buvo mano mama, kuri mane į mokyklą ir užrašė. Labai smagu, kad vyksta tokie dainuojamosios poezijos festivaliai, norėtųsi, kad tokių renginių būtų ir daugiau“, – šypsojosi M. Šablevičiūtė, šio festivalio metu pirmą kartą atlikusi ir savos kūrybos dainą.

Vyko net tris dienas

Jausmingas Šviesiosios gimnazijos mokinės Mortos Šablevičiūtės pasirodymas.

Festivalio organizatorė Laima Žilytė teigė besidžiaugianti, kad antrus metus organizuojamas renginys jau tapo mėgstmu ir laukiamu. „Labai tikiuosi, kad festivalis truks dar ne vienerius metus“, – šypsojosi festivalio sumanytoja.
Šiais metais festivalis truko tris dienas: penktadienį vyko tapybos pleneras, šeštadienį – bardų pasirodymai Didžiosios Rinkos aikštėje, evangelikų reformatų bažnyčioje bei vyko naktiniai poezijos skaitymai bibliotekos kiemelyje. Sekmadienį dainuojamosios poezijos mylėtojai vėl buvo pakviesti į evangelikų reformatų bažnyčią, kur savo pasirodymus dovanojo dar trys atlikėjai.
Visi festivalio renginiai buvo nemokami. Festivalio globėjas – Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius. Festivalį finansavo – Kėdainių rajono savivaldybė.

Lyriškoji talentų medžiotoja – Laima Žilytė

Pagrindinė jau antrus metus vykstančio dainuojamosios poezijos festivalio „Ant Nevėžio kranto“ sumanytoja ir organizatorė Laima Žilytė prisipažįsta, kad mintis kraštiečiams bei miesto svečiams padovanoti tokį renginį jos galvoje kirbėjo jau seniai. Praėjusiais metais, gavusi mero Sauliaus Grinkevičiaus palaikymą, ji suorganizavo pirmąjį festivalį. Šiųmetis – jau gausesnis renginių, koncertų. Interviu metu L. Žilytė atskleidžia, kaip jos gyvenime atsirado dainuojamoji poezija bei kuo ši muzika jai ypatinga.

– Šiais metais buvo suorganizuotas jau antrasis festivalis „Ant Nevėžio kranto“. Akivaizdu, pirmasis blynas nebuvo prisvilęs?

Didžiosios Rinkos aikštėje koncertų metu plėvesavo įspūdingo dydžio aitvarai.

Po pirmojo festivalio dar ilgai lydėjo tik patys geriausi įspūdžiai. Buvo labai džiugu sulaukti labai daug pagalbos – savanorių, seniūnijos, paties mero S. Grinkevičiaus. Mane labai maloniai nustebino, kad praėjusiais metais koncertus stebėjo labai daug žiūrovų, ypač – evangelikų reformatų bažnyčioje. Šiais metais, prieš antrąjį festivalį, daug sutiktų žmonių man prisipažino, kad jau nekantriai laukia antrojo.

– Kaip kilo mintis suorganizuoti būtent dainuojamosios poezijos festivalį?

Svajojau apie tokio pobūdžio renginį Kėdainiuose jau senokai, labai daug metų. Apie tai prasitarus S. Grinkevičiui, šią idėją jis entuziastingai palaikė. Taigi, džiugu, kad Kėdainiuose vienu festivaliu pasidarė daugiau. Palyginus su praėjusiais metais, šiųmetis festivalis jau didesnis – truko net tris dienas. Pirmoji diena buvo skirta tapybos plenerui, antrąją dieną buvo kelti aitvarai, vyko koncertai naujoje scenoje Rinkos aikštėje, o vėliau evangelikų reformatų bažnyčioje buvo galima pasigėrėti atlikėjų pasirodymais. Na, o nuo 23 val. bibliotekos kiemelyje prie laužo vyko naktiniai poezijos skaitymai. Savo eiles skaitė įvairių Lietuvos miestų kūrėjai.
Malonu, kad festivalyje dalyvavo ir pasirodė paties įvairiausio amžiaus atlikėjų bei kūrėjų: tiek jaunimo, tiek ir brandaus amžiaus. Labai džiugu, kad festivalyje jau antrus metus pasirodė ir kėdainiečiai. Mūsų jaunimas – labai stiprus ir dvasingas, džiaugiuosi, kad beveik su visais jais yra tekę kartu repetuoti. Gražiai bendradarbiaujame ir su festivalio savanoriais, kurie ateina su draugų kompanijomis, grupėmis. Džiugu, kad yra noras bendrauti, bendradarbiauti.

Dainuojamosios muzikos festivalio sumanytoja – lyriškoji Laima Žilytė.

– O kada į Jūsų gyvenimą atėjo dainuojamoji poezija?

Tai atsitiko devintoje klasėje, buvome keturi klasiokai. Viena jų skaitė eiles, aš su kitu klasioku grojome gitaromis. Mokykloje mes dalyvaudavome įvairiuose pasirodymuose. Buvome net nuvykę į vieno universiteto dainuojamosios poezijos festivalį! Na, o aš iki šiol tebegroju, dainuoju. Negroju gitara stipriai, virtuoziškai, bet man šis muzikos instrumentas yra pats gražiausias, jo maloniausia klausytis. Dabar groju dažniausiai kai reikia, o klausausi daug ir įvairios muzikos. Tik įėjusi į namus, visada įsijungiu muziką. Ir nebūtinai dainuojamosios poezijos. Klausau ir nemažai klasikos. Man muzika kaip vaistas, kaip gera terapija.

– Kuo ši muzika, Jūsų nuomone, yra įdomi, ypatinga?

Man atrodo, kad tai yra nuoširdžiausia kalba, kai dainuojant privalu atverti širdį. Viskas labai tikra, nuoširdu. Apskritai, manau, kad kiekvieno žmogaus gyvenime turi būti kuo daugiau kokybiškos muzikos.

– Dirbate su jaunimu – ar populiarėja šis muzikos žanras tarp jaunuolių?

Anksčiau muzikuoti norėdavo vyresnis jaunimas. O dabar, pastebiu, kad labai daug pas mane ateina jaunučių vaikų.

– Net neabejoju, kad ir gyvenime esate kūrybiška asmenybė. Kur tai pasireiškia?

Taip. Na, pati kūriau savo namų interjerą, išbandau įvairias meno technikas – ir siuvinėju, ir tapau, rašau… Visko man norisi. Nors savo kūrybos darbų dar niekur neeksponavau. Su malonumu puoselėju ir savo sodą, nes labai myliu gamtą. Anksti rytą atsikėlusi mėgstu žavėtis žaluma ir niekaip negaliu atsistebėti, atsidžiaugti tuo, ką matau. Gyvename nuostabioje žemėje! Man gamtos labai reikia, įkvepia…

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.