Kai Josvainių kultūros centro moterų vokalinio ansamblio „Sonata“ dainininkės susirenka į vieną vietą, ramybės nebūna nė sekundės. „Mes net per repeticijas, kol balsuoja ne visi balsai, sugebame ir perskaitytas knygas aptarti, ir nuotraukas pasižiūrėti ar mezginius parodyti“, – sakė ansamblio senbuvė Sonata Grūdienė.

Dainingosios josvainietės dažnos įvairių koncertų viešnios.

Dainingosios josvainietės dažnos įvairių koncertų viešnios.

Kitų metų rudenį „Sonata“ švęs gražų jubiliejų – minės 20 metų veiklos gimtadienį. „Tikimės, kad tai progai jau būsime atgavę atnaujintą kultūros centrą, kuris šiuo metu renovuojamas. Dabar repetuojame gimnazijos salėje, tačiau labai norisi savo kampo. Be to, turime svajonę – jubiliejui išleisti kompaktinę plokštelę, į kurią sudėtume gražiausias ir skambiausias dainas“, – sakė ansamblio ūkvedės pareigas prisiėmusi Jolita Savelienė.

Ansamblyje – trylika moterų

„Sonatoje“ nuo rudens iki vasaros kas savaitę dainuoja trylika moterų: Sonata Grūdienė, Rima Atkucevičienė, Genutė Kačerauskienė, Virginija Bačiliūnienė, Vitalija Matyžienė, Kristina Šiulienė, Žaneta Marmienė, Viktorija Kvedaravičienė, Jolita Savelienė, Ema Bukauskienė, Sandra Grigaitytė, Gintarė Brazinskienė ir Rasa Kišonienė. Dauguma moterų gyvena Josvainiuose, tik po vieną atvažiuoja iš Angirių, Kunionių ir Kėdainių. „Mes esame labai skirtingos, tačiau kartu ir panašios. Mūsų dainininkų amžiaus skirtumas maždaug 25 metai, tačiau nė karto nesusipykome, nors atrodo, kad kartų konflikto ir negalima išvengti“, – sakė S. Grūdienė.

Penkioliktojo gimtadienio proga „Sonata“ savo bičiulius pakvietė į įspūdingą retro vakarėlį.

Penkioliktojo gimtadienio proga „Sonata“ savo bičiulius pakvietė į įspūdingą retro vakarėlį.

Vienija ne tik dainos

Ansamblietės prisipažįsta, kad pradėjusios kartu dainuoti, tapo geromis bičiulėmis ir bendramintėmis. „Mus vienija ne tik meilė dainai ir muzikai. Tapome tiesiog neišskiriamos. Vasarą, kai nevyksta repeticijos, mes vis tiek susitinkame bent kartą per mėnesį. Kartu švenčiame gimtadienius, metines šventes. Be to, susitinkame ir be progų, kai viena kitos pasiilgstame. Drauge važiuojame atsigauti į pirtelę ar turiningai praleisti laiką kokiame teatre bei koncerte. Mūsų vyrai juokiasi, kad subūrėme savotišką sektą, kurioje pramogaujame. Tačiau namiškiai neprieštarauja nei mūsų dainavimui, nei mūsų susitikimams. Juk kai namų šeimininkė laiminga, tai ir visiems šalia jos esantiems būna gera“, – svarstė V. Matyžienė.

„Sonatos“ dainininkės dėkingos vadovui Vytautui Greičiui ne tik už profesionalumą, bet ir už kantrybę.

„Sonatos“ dainininkės dėkingos vadovui Vytautui Greičiui ne tik už profesionalumą, bet ir už kantrybę.

Džiaugiasi vadovo kantrybe

Jau keliolika metų dainingosioms Josvainių moterims vadovauja Vytautas Greičius. Jis – ketvirtasis „Sonatos“ vadovas. Iki jo ansambliui vadovavo Gintarė Brazinskienė, Antanas Mikalauskas ir Albertas Giedra.

„Dabartinis mūsų vadovas iš mūsų išlaužė viską, kas buvo įmanoma. Kai pagalvojame, ką ir kaip dainavome, kai tik susibūrėme, ir kaip patobulėjome, tai net sulyginti neįmanoma. Vadovas parenka labai įdomų, subtilų ir sudėtingą repertuarą. Kartais mes dar bandome ginčytis, kad mums nepatinka viena ar kita daina, tačiau kai su ja susidraugaujame, tada net dėkojame, kad išmokome suvaldyti dar vieną puikų kūrinį. Mes nepaliaujame žavėtis vadovo profesionalumu, išmintimi, kantrybe, atlaidumu, atsakingumu ir energingumu. Jis mus, pleputes, subūrė bendram tikslui ir draugystei. Už tai jam esame labai dėkingos“, – sakė S. Grūdienė.

Noras parodyti, ką sugeba

Moterys didžiuojasi, kad išmoko susidraugauti ir su sudėtingais kūriniais.

Moterys didžiuojasi, kad išmoko susidraugauti ir su sudėtingais kūriniais.

Moterys vienbalsiai teigia, kad draugystė su muzika ir daina joms didelė atgaiva gyvenime. Tačiau vien repeticijų ir koncertų savai bendruomenei „Sonatos“ ansamblietėms maža. Jos jau pajuto konkursų jaudulį ir laimėjimų skonį. „Koks kareivis, jei nenori būti generolu. Juk ir sportininkai treniruojasi tam, kad vieną dieną pasipuoštų medaliais. Mes lygiai taip pat – mokomės dainuoti, kad galėtume parodyti, kaip tai reikia tobulai daryti. Labai smagu, kad visų moterų požiūris į dainavimą sutampa. Ko tik nėra nutikę, kad tinkamai pasiruoštume ir gerai pasirodytume. Kartą aš net tvorą dažyti metusi atbėgau į repeticiją, kai sužinojau, kad nėra nė vienos galinčios dainuoti mano balsu, o svarbus pasirodymas buvo visai čia pat. Vieną ansamblietę paskutinėmis savaitėmis besilaukiančią vežėmės į konkursą, nes norėjome, kad dainos skambėtų visais keturiais balsais, kaip esame surepetavusios. Konkursai ir koncertai mums yra šventas reikalas. Jei per repeticijas kartais mes ir atsipalaiduojame, tai tada, kai reikia, mokame susikoncentruoti, susikaupti ir dėl dainavimo viską iš savęs išspausti“, – pasakojo S. Grūdienė.

Dainininkių pilna visur

Dainingosios josvainietės ne kartą girdėjo aplinkinių kalbas, kad daugelis joms baltu pavydu pavydi aktyvumo ir užsidegimo bei meilės gyvenimui. Iš tiesų ansamblietes galima sutikti visur: jos ne tik dainuoja, bet ir vaidina, yra aktyvios savo miestelio bendruomenės narės. „Taip jau yra – kas veža, tam ir krauna. Tačiau mums nėra sunku kažkam kažką padėti, patarti ar pagelbėti. Gyvename darydamos sau ir kitiems gera. O kadangi esame bendramintės, tai ir sugalvojame įvairių dalykų, kaip paįvairinti kasdienybę. Galbūt todėl ir esame pastebimos“, – svarstė V. Matyžienė.

„Sonatos“ dainininkės prasitarė, kad šiam rudeniui turi labai gražų sumanymą – drauge nu važiuoti pailsėti į šiltus kraštus. „Kas žino, gal pavyks išvažiuoti į Turkiją ar Egiptą ir ten surengti nuostabų ansamblio koncertą. Jei viską įgyvendinsime, būtinai pasidalinsime įspūdžiais, kaip pavyko įgyvendinti vieną svajonę“, – šypsodamasi prasitarė viena ansamblio aktyvisčių J. Savelienė.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.