Bene vienintelis toks visoje Lietuvoje „Daiktų bankas“ skaičiuoja vienerius gyvavimo metus. Tik savanorių energijos ir jėgų skatinamas, šis „bankas“ sėkmingai veikia ir suteikia būtinąją paramą pačiais įvairiausiais daiktais tiems, kuriems tos paramos kone gyvybiškai reikia. Jaunos šeimos, vienišos mamos, savarankišką gyvenimo kelią pradėję be tėvų likę jaunuoliai – tai tik dalis asmenų, kurie pastaraisiais metais turėjo galimybę iš geradarių suaukotų daiktų toliau kurti savo gyvenimą.

Rita Stakniūnienė, Kėdainių rajono moterų krizių centro vadovė ir viena „Daiktų banko“ savanorių teigė pastebinti ir pasikeitusią dovanojimo kultūrą – žmonės vis dažniau aukoja švarius, tvarkingus, naudojimui ar nešiojimui puikiai tinkančius daiktus bei neneša bet ko, ką atlikdami spintos reviziją rado tarp seniai nebenaudojamų savo daiktų.

Orientuojamasi į jaunesnio amžiaus žmones

„Galime džiaugtis, kad ši visuomeninė akcija, gyvuojanti jau vienerius metus, išties pasitvirtino. Pagalba daiktais, kurių ne visada galima taip lengvai įsigyti, žmonėms iš tiesų yra labai reikalinga ir naudinga. „Daiktų bankas“ tarnauja kaip tikras atspirties laiptelis daugeliui krašto šeimų, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių pradeda gyvenimą iš naujo. Pavyzdžiui, jiems jau nereikia rūpintis baldais, namų apyvokos reikmenimis, drabužiais“, – pasakojo R. Stakniūnienė.

Galime džiaugtis, kad ši visuomeninė akcija, gyvuojanti jau vienerius metus, išties pasitvirtino. Pagalba daiktais, kurių ne visada galima taip lengvai įsigyti, žmonėms iš tiesų yra labai reikalinga ir naudinga. „Daiktų bankas“ tarnauja kaip tikras atspirties laiptelis daugeliui krašto šeimų, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių pradeda gyvenimą iš naujo. Pavyzdžiui, jiems jau nereikia rūpintis baldais, namų apyvokos reikmenimis, drabužiais.

Kėdainių rajono moterų krizių centro vadovė Rita Stakniūnienė

Pasak pašnekovės, labai noriai prie „Daiktų banko“ idėjos jungiasi ir kitos mūsų rajone veikiančios įstaigos bei organizacijos, tad šis bankas tapo kone bendruomeniniu banku, apjungusiu nemažą dalį kėdainiečių: tiek aukojančių daiktus, tiek tuos, kuriems parama atitenka.

R. Stakniūnienė sakė, kad „Daiktų banko“ pagalba dažniausiai atitenka būtent jaunesnio amžiaus asmenims, jaunoms šeimoms. „Kuomet prašome daiktų, teiraujamės apie daiktų kokybę, jų paskirtį, akcentuojame, kad mūsų klientai yra jaunesni žmonėms, ir kad tie daiktai būtų naudingi būtent jaunesniems“, – pabrėžė savanorė.

Nenuilstančios ir nuolat į pagalbą kitam skubančios „Daiktų banko“ savanorės: Neringa (kairėje) ir Rita Stakniūnienė.

Didžiulė savanorių pagalba

R. Stakniūnienė sakė, kad sulaukiama išties nemažai paramos, tačiau visi gautieji daiktai yra peržiūrimi, surūšiuojami ir atrenkami tik tie, kurie yra tinkami nešiojimui, dar gali būti naudojami buityje. „Esu labai dėkinga Kėdainių rajono moterų krizių centro savanorėms, kurios ateina ir „Daiktų banke“ prižiūri tvarką. Jos pabūna, padeda ir tada, kai Kėdainių bendruomenės moterys tų daiktų ateina rinktis. Džiaugiamės, kad po truputį gerėja daiktų atidavimo kultūra: pastebime, kad lietuviai pradeda suprasti, kad yra tam tikra dovanojimo kultūra ir nedera labdarai atiduoti bet kokių daiktų. Mes turėjome labai gražių pavyzdžių, kuomet paramą gavome iš Skandinavijos šalių: tąkart kiekvienas daiktas buvo supakuotas į atskirą popierių ir taip įvyniotas, kad tik nesudužtų transportuojant ir savo naują šeimininką pasiektų naujas, nepažeistas, tvarkingas“, – geruosius dovanojimo pavyzdžius pateikė pašnekovė.

Reikia tiesiog tvarkingų daiktų

Tiesa, lietuviams pasiekti tokį lygį dar reikia laiko. R. Stakniūnienė pabrėžė, kad „Daiktų bankui“ nereikia išskirtinių daiktų, tiesiog – tvarkingų. „Mes norime, kad žmogus, kuris atiduoda, kuris pasiryžęs dalintis savo daiktais, gerbtų tą, kuris tuos daiktus gaus. Gal gavėjas šiuo metu yra krizėje, gyvena sunkiomis sąlygomis, yra atsidūręs netinkamoje gyvenimiškoje situacijoje, tačiau vis tiek turi savo žmogiškąjį orumą“, – pabrėžė savanorė.

Geriausiai, kad daiktai būtų tvarkingai sudėti maišuose, dėžėse ir atvežti. Tačiau, kaip ir akcentuoja pašnekovė, tai neturėtų būti spintos valymas, kuomet viskas, kas nereikalinga, kraunama į maišus atiduoti. Juk kartais, pavyzdžiui, drabužiai, būna ir dėmėti, ir be sagų, ir paplyšę, ir nešvarūs…

Paramos gavėjų – pusė tūkstančio

Žinia apie „Daiktų banką“ rajone jau yra paskelbta gana plačiai: apie daiktų įgijimo galimybę yra informuotos visos krašto seniūnijos, miesto bendruomenė. „Gražiai draugaujame su seniūnijomis. Labai dažnai socialinės darbuotojos atsiveža šeimas, kurioms reikia daiktų ir po truputį, visi kartu, tuos daiktus susirenka. Teko padėti ir pabėgėlių iš Sirijos šeimai – džiaugiamės, kad jie čia rado išties nemažai daiktų. Taip pat buvo rinkta parama ir Ukrainoje, karinėje teritorijoje gyvenantiems vaikams bei jaunuoliams“, – sakė pašnekovė.

Parama yra teikiama ir pradedantiems savarankišką gyvenimą jaunuoliams, išeinantiems iš Pagalbos šeimai centro (buvusių vaikų globos namų „Saulutė“). Dažnai jiems reikia įvairių buitinių smulkmenų. Yra padedama ir vienišoms mamoms, padedama ir moterims, kurios tam tikrą savo gyvenimo laikotarpį gyveno Laikinuose apgyvendinimo namuose ir po to kraustėsi gyventi savarankiškai.

Preliminariais skaičiavimais, „Daiktų banko“ paslaugomis per praėjusius metus pasinaudojo apie 500 gyventojų.

Aukos atkeliauja ir iš didmiesčių

Paramą teikia ne tik kėdainiečiai – daiktų siuntinių gaunama iš didžiųjų Lietuvos miestų, paramą teikia ir užsienio šalių, pavyzdžiui, Skandinavijos gyventojai. „Šių metų darbo praktika parodė, kad drabužiai bei avalynė nebėra pati reikalingiausia, jais mūsų visuomenė jau yra „persisotinusi“. Pastebėjome, kad labiausiai reikia smulkių, buities apyvokos daiktų. Labai reikia ir baldų, namų tekstilės. Šie daiktai turi didžiausią paklausą, juos žmonės dažniausiai išsirenka ir pasiima. Labai džiaugiamės, kai iš Skandinavijos gauname sauskelnių vaikams. Sunkiau besiverčiančioms mamoms tai didelė paspirtis“, – teigė R. Stakniūnienė ir pridūrė, kad tikslų skaičių, kiek žmonių ar organizacijų paaukojo daiktų, apskaičiuoti yra gana sudėtinga.

„Labai sunku įvertinti, kiek paramos davėjų mes turime. Pavyzdžiui, vien švedai mums yra atidavę apie 20 tonų savo įvairių daiktų. Tačiau labai prisideda ir patys kėdainiečiai. Visiems jiems noriu labai padėkoti – ačiū, kad dalinatės savo daiktais“, – padėkos žodžius tarė „Daiktų banko“ savanorė.

Skyrė patalpas Specialiojoje mokykloje

R. Stakniūnienė teigė, kad būta išties nemažai atvejų, kai gyventojai negailėdami atidavė išties nemažai gerų, brangių daiktų. „Viena kauniečių šeima mus labai maloniai nustebino. Jie, vasaros metu išgirdę radijo reportažą apie mūsų „Daiktų banką“, patys iš Kauno atvežė labai daug daiktų. Jie visi buvo labai tvarkingai supakuoti, o prie didesnio daikto buvo parašytas palinkėjimas naujajam šeimininkui. Žmonės supažindino su atiduodamais daiktais, papasakojo, kokiu gyvenimo etapu jiems tie daiktai tarnavo. Nustebino ir kitas gražus daiktų atidavimas – prieš pat šv. Kalėdas gavau žinutę, kad reikia atsiimti iš pašto siuntinį. Buvo gauti du dideli maišai, kurie buvo atvežti iš Vilniaus. Iki šiol nežinau, nuo ko jie yra. Pravėrus vieną maišą, radau užrašą „Viskas išplauta“, pravėrus kitą, taip pat buvo užrašas: „Atleiskite, neišplauta“. Akivaizdu, kad dovanodamas žmogus galvoja apie tą, kuriam jo daiktas atiteks“, – šypsojosi R. Stakniūnienė ir pridūrė, kad džiaugiasi ne tik gausia kraštiečių parama, bet ir konstruktyviu bendradarbiavimu su vietos savivalda.

„Mes linkę su savivaldybe bendradarbiauti ir džiaugiamės, kad jie mūsų darbą palaiko. Tik savivaldybės dėka mes gavome šias „Daiktų banko“ patalpas, esančias Kėdainių specialiojoje mokykloje. Akivaizdu, kad rajono valdžia mato šios akcijos reikalingumą ir tikslingumą“, – kalbėjo „Daiktų banko“ savanorė R. Stakniūnienė.

Dėl paramos gavimo galite kreiptis Kėdainių rajono moterų krizių centro telefonu: 8 633 30805, galima rašyti laišką „Facebook“ paskyroje Kėdainių rajono moterų krizių centras. Norintys savo tvarkingą, tačiau buityje jau nebenaudojamą daiktą padovanoti, taip pat turėtų paskambinti aukščiau nurodytu telefonu arba parašyti elektroninį laišką į tą pačią „Facebook“ paskyrą.

Panašios naujienos