Kėdainių krašto muziejaus darbuotojų iniciatyva Kėdainiuose surengtas antrasis visame pasaulyje garsaus mūsų kraštiečio rašytojo, poeto, Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo festivalis.

Krašto muziejaus direktorius R. Žirgulis (kairėje) ir profesorius L. Donskis visada turi ką pasakyti apie Česlovą Milošą.

Krašto muziejaus direktorius R. Žirgulis (kairėje) ir profesorius L. Donskis visada turi ką pasakyti apie Česlovą Milošą.

Šis renginys kraštiečius į įvairias diskusijas ir koncertus kviečia net du savaitgalius.
Festivalis startavo Daugiakultūriame centre surengtos Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų parodos „Paskutinieji LDK piliečiai“ (apie Adomą Mickevičių ir Česlovą Milošą) atidarymu bei profesorių Leonido Donskio ir Šarūno Liekio diskusija „Ar mums Europa tebėra gimtoji? Politinė ir kultūrinė Europos krizė“. Vėliau visi festivalio svečiai rinkosi evangelikų reformatų bažnyčioje, kur padedant chorui „Brevis“surengtas šiuolaikinės muzikos kompozitoriaus, Kėdainiuose augusio Antano Jasenkos disputas su literatūrinės Nobelio premijos laureatu.
„Šis festivalis leidžia į gyvenimą pažvelgti iš šono ir pamąstyti apie amžinąsias vertybes. Česlovas Milošas yra garsiausias mūsų kraštietis pasaulyje. Džiugu, kad jis visom prasmėm grįžo į Lietuvą ir Kėdainius. Mano noras visiems priminti, kad Kėdainiai yra ne tik žemdirbių ir pramonės kraštas, bet ir Nobelio premijos laureato tėvynė. Česlovui Milošui skirtų renginių gausu Lenkijoje. Jis nepamirštas ir Kaune, tad atėjo laikas ir kėdainiečiams su pasididžiavimu prisiminti šį garsų žmogų“, – sakė krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.
Pasak profesoriaus Leonido Donskio, apie Česlovą Milošą tiesiog būtina kalbėti. „Juk jis viena didžiausių pasaulio figūrų. Jis didis poetas ir mąstytojas. Milošas sujungė Lietuvą, Lenkiją ir Jungtines Amerikos Valstijas. Jis rašė apie prievartą ir savęs išdavimą. Česlovas Milošas objektyviai priklausė ne vienai kultūrai. Šis kūrėjas buvo Europos balsas, netilpęs į vienos tautos kultūrą. Jo dėka pasaulis žinojo, kas yra Lietuva. Milošas nevengė ir kritinių rašinių apie Baltijos šalis. Tačiau ta kritika tik pozityvi – taip pasaulis vis išgirsdavo apie mus. Tokių asmenybių kaip Česlovas Milošas nėra daug. Jo negalima sutalpinti į jokius rėmus. Jis buvo puikus Europos klijuotojas ir vienytojas. Dabar tokių asmenybių ypač reikia, nes Europa gyvena itin trapų gyvenimą“, – sakė L. Donskis.

Česlovo Milošo palikima sudomino nemažą dalį Kėdainių krašto bendruomenės.

Česlovo Milošo palikima sudomino nemažą dalį Kėdainių krašto bendruomenės.

Profesoriaus Šarūno Liekio manymu, apie Česlovą Milošą turime daugiau kalbėti: „Manau, kad mūsų visuomenei dar trūksta švietimo. Juk yra daug žmonių, net nežinančių, kas toks yra Česlovas Milošas. O jis vertas mūsų pagarbos. Mes per mažai skiriame dėmesio šiai kertinei Lietuvos kultūros figūrai. Gerai, kad tokiais festivaliais bent po truputį pildome spragas.“
Kitą savaitgalį festivalis tęs programą.
Birželio 10 d., penktadienį, 18 valandą Daugiakultūriame centre vyks Rimvydo Valatkos knygos „Jogailos akmuo. Lenkija“ pristatymas ir autoriaus diskusija su Jerzio Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos pirmininku istoriku prof. dr. Alvydu Nikžentaičiu bei filosofu prof. Dr. Alvydu Jokubaičiu. 20 valandą bibliotekos kieme folkloro ansamblio JORĖ ir vienų geriausių šalies džiazo muzikantų muzikinis projektas.
Birželio 11 d., šeštadienį, 17 val. Daugiakultūriame centre vyks susitikimas-diskusija su Paribio fondo ir Czesławo Miłoszo tarptautinio dialogo centro Krasnogrūdoje (Lenkija) vadove Małgorzata Sporek-Czyzewska. Filmas „Isos slėnis“. 18.30 val. – bibliotekos kieme suplanuotas Seinų teatro klezmerių orkestro (vadovas − Wojciechas Szroederis) koncertas.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.