Rajoninėse artojų varžybose jėgas bandė penki artojai.

Rajoninėse artojų varžybose jėgas bandė penki artojai.

Septintą kartą surengtoje Kėdainių krašto ūkininkų šventėje netrūko ne tik linksmybių ir pramogų, bet ir rimtų akcentų. Šventės metu paaiškėjo geriausias rajono artojas.

Šįkart juo tapo Dotnuvos seniūnijoje ūkininkaujantis Albertas Pavolis, pernykščio geriausio rajono artojo tėtis.
Pateisino prabudusias ambicijas
„Paprastai būna taip, kad pirmiausia senesnioji karta varžosi ir perduoda estafetę jaunimui, o mūsų šeimoje viskas nutiko atvirkščiai. Du metus treniravau sūnų, kuriam gana neblogai sekėsi. Pernai jis tapo čempionu, tad aš nutariau nenusileisti ir pats išbandyti jėgas. Smagu, kad man pavyko pakartoti sūnaus pasiekimą“, – tapęs artojų varžybų čempionu šypsojosi dotnuviškis.
ukininku_svente_2311Jis kėdainiečių artojų garbę gins birželio 28-ąją Dotnuvoje vyksiančiose respublikinėse artojų varžybose.
Iš viso varžybose kovėsi penki artojai. Jie arė ne tradiciniais, o apverčiamaisiais plūgais.
„Varžybinis arimas skiriasi nuo kasdienio. Čia reikalingas kitoks vagų sujungimas. Savuose laukuose žiūrime ne tik vagų tiesumo ir grožio, bet ir suarto lauko kokybės. Į varžybas neatvažiavome šiaip sau. Visi dalyviai nemažai treniravosi, juk reikia ir plūgus sureguliuoti, ir įgūdžius patobulinti“, – trečią kartą varžybose dalyvavęs ir antrąją vietą užėmęs sakė Pelėdnagių seniūnijos artojas miškininkas Jonas Naruševičius.
Trečiąją vietą artojų varžybose vertinimo komisija skyrė Tomui Urbonavičiui.
Už nugalėtojų pakylos liko Marius Macionis ir Andrius Rutkauskas.

Kėdainių krašto ūkininkų sajungos vadovas Virmantas Ivanauskas (kairėje) ir ūkininkas Šarūnas Šiušė tikisi, kad šiųmetis derlius nenuvils.

Kėdainių krašto ūkininkų sajungos vadovas Virmantas Ivanauskas (kairėje) ir ūkininkas Šarūnas Šiušė tikisi, kad šiųmetis derlius nenuvils.

Diskutavo ir pramogavo
Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas šventėje neslėpė geros nuotaikos: „Darbštūs mūsų ūkininkai moka ne tik daug dirbti, bet ir pailsėti po darbų. Ši šventė – puiki galimybė susitikti, pasidalinti prasidėjusio darbymečio įspūdžiais, patyrimu. Turėjome gana sudėtingą pavasarį, kuris, gerokai susivėlinęs, išbandė mūsų gebėjimus sparčiai dirbti. Jei seniau aš savo ūkyje sėją suplanuodavau per mėnesį, tai šįmet ją reikėjo sutrumpinti perpus. Tad dirbome labai daug ir intensyviai. Panašiai pavasarį nugyveno ir kiti kolegos. Tačiau dabar labai skųstis negalime. Laukai atrodo neblogai. Galbūt derliaus sulauksime kiek mažesnio negu pernai, bet nuostolių nesitikime ir verkšlenti nežadame. Kiek gėrybių užaugs, tiek turės pakakti.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas (centre) žemdirbiškas aktualijas aptarė su šėtiškiais Dainiumi Šlaustu (kairėje) ir Raimondu Jasiūnu.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas (centre) žemdirbiškas aktualijas aptarė su šėtiškiais Dainiumi Šlaustu (kairėje) ir Raimondu Jasiūnu.

Kritikuoja būsimą paramą
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas kėdainietis Jonas Talmantas sakė, kad šventinė nuotaika gana nebloga, tačiau gyvenimiškas nusiteikimas nėra labai optimistiškas. „Kiek apmaudu, kad lietuviams nepavyko iš Europos Sąjungos išsiderėti norimų išmokų. Nors jas mums ir padidino, tačiau konkuruoti su šalių senbuvių ūkininkais, gausiančiais gerokai didesnę paramą, mums bus sunku. Per laikotarpį nuo 2014 iki 2020 metų Lietuvos kaimus pasieks maždaug pusė milijardo eurų mažiau negu ankstesniu finansavimo periodu. Vadinasi, mažiau gražinsime kaimus, jų aplinką, negalėsime modernizuoti ūkių, kurie jau prašosi atnaujinami.
Neramina ir Vyriausybės iškeltas prioritetas ženkliai remti gyvulininkystę. Čia matau kraštutinumus. Augalininkytė nustumiama į antrą planą, o visos pajėgos skiriamos gaivinti gyvulininkystės ūkius. Gerai, jei projektai bus protingi, tačiau gali nutikti taip, kad paramą paėmę gyvulininkystės ūkių šeimininkai fermų neišplės, bet tik pagerins jų kokybę.
Manau, kad remti būtina visų šakų žemdirbius ir nereikėtų blaškytis nuo vieno kraštutinumo prie kito“, – sakė šalies ūkininkų vadovas.

Kol tėvai diskutavo apie būsimą derlių, mažieji ūkininkaičiai linksmai šėlo.

Kol tėvai diskutavo apie būsimą derlių, mažieji ūkininkaičiai linksmai šėlo.

Pramogavo visą dieną
Keli šimtai Kėdainių krašto ūkininkų ir jų bičiulių šventėje pramogavo visą dieną. Susirinkusieji klausėsi Kėdainių muzikos mokyklos „Bigbendo“ atliekamų melodijų, dainavo kartu su jaunatvišku Kauno „Božolė“ choru bei renginį vedusia dainininke Donalda Meiželyte.
Linksmybių netrūko nei mažiems nei suaugusiems, nes visi linksminosi azartiškose sportinėse varžybose bei linksmuose atrakcionuose.
Praalkusieji galėjo pasivaišinti gardžiai paruoštomis ūkininkų vaišėmis. Tarp kurių neaplenkiamas buvo Truskavos seniūnas Vytautas Zakaryza, šventės svečius vaišinęs savo firmine aštria sriuba: „Ją ruošiau net kelias dienas. Pirmiausia reikėjo pamarinuoti Virmanto Ivanausko sumedžioto šerno mėsytę, vėliau ruošiau įvairias daržoves, o šįryt nuo ankstaus ryto teko kaisti puodą. Tad mano sriubos receptas: daug mėsos, bulvių, morkų, raugintų agurkėlių, svogūnų, česnakų, pievagrybių, adžikos, pipirų, druskos ir kitokių mėgiamų prieskoninių žolelių.“

Norinčiųjų paragauti Truskavos seniūno Vytauto Zakaryzos išvirtos sriubos netrūko.

Norinčiųjų paragauti Truskavos seniūno Vytauto Zakaryzos išvirtos sriubos netrūko.

Daugiau šventės akimirkų rubrikoje „Fotogalerija“

 

 

 

About The Author

Related Posts

One Response

  1. Iš Panevėžio

    Malonu, kad kėdainiečiai nepamiršta, jog yra senų žemdirbystės tradicijų sekėjai ir puoselėtojai, moka dirbti ir linksmintis. Pagarba „Kėdainių mugės“ žurnalistams, kurie rašo apie paprastus, bet taip dorus ir mylinčius savo tėviškę žmones. Ne be reikalo Kėdainių kraštas garsėja sveikiausiais, aukščiausiais, tvirčiausiais ąžuolais ir ąžuolynais. Kėdainiečiai Lietuvai taip pat svarbūs, kaip ir užsispyrėliai žemaičiai. Sėkmės Jums.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.