Būti mokslininku – tai nuolat klausti: „Kaip tai veikia?“

0

„Mokslas veža“, – tvirtina iš Kėdainių krašto kilusi jauna mokslininkė Marija Liutkutė, šiuo metu siekianti daktaro laipsnio Vokietijoje, Gotingeno universiteto tarptautinėje „Max Planck“ tyrimų mokykloje ir dirbanti biofizikinės chemijos tyrimų institute. Merginos aistra mokslui neliko nepastebėta – šią vasarą ji turėjo unikalią galimybę dalyvauti jaunų talentingų mokslininkų susitikime su Nobelio premijos laureatais.

„Man patinka tyrimai, darbas laboratorijoje“, – teigia iš Kėdainių krašto kilusi jaunoji mokslininkė. (Asmeninio archyvo nuotrauka)

Neįkainojama patirtis
Įkvėpti, ugdyti, susieti – tokie buvo pagrindiniai 400 jaunų mokslininkų iš viso pasaulio į Lindau miestelį prie Konstancos ežero sukvietusio renginio tikslai. Šiais metais tradicinis renginys buvo skirtas susitikimui su chemijos srityje Nobelio premiją gavusiais mokslininkais. Su reiklią atranką praėjusiais jaunais žmonėmis, pasižyminčiais motyvacija, puikiais studijų rezultatais, visuomenine veikla, Nobelio premijos laureatai dalinosi moksline ir asmenine patirtimi – skaitė paskaitas, diskutavo, dalino patarimus.

„Turėjau galimybę dalyvauti studentų plakatų, glaustai pristatančių atliekamus tyrimus ir veiklą, pristatyme. Man pavyko sudominti organizatorius – mano plakatas buvo atrinktas tarp 30 kitų pristatymų. Žinoma, labai jaudinausi, tačiau tai buvo puiki patirtis – pusės tūkstančio žmonių auditorijai pristatyti tyrimus, kuriuos atlieku „Max Planck“ biofizikinės chemijos tyrimų institute“, – prisipažįsta Marija.

Atlieka fundamentaliuosius tyrimus
Mergina pasakoja dirbanti profesorės Marinos Rodninos vadovaujamoje laboratorijoje, o pagrindinė jos atliekamų tyrimų tema – ribosomos funkcija, dinamika ir baltymų transliacijos procesų tikslumas bei reguliacija. „Tai reiškia, kad mes tiriame ne organizmą, organą ar ląstelę, bet makromolekulines struktūras. Ribosomos – tai ląstelės baltymų gamintojos, o baltymai ląstelėje atlieka visas funkcijas: struktūrines, reguliacijos, informacijos ir kitų molekulių pernešimo. Kiekviena iš šių funkcijų priklauso nuo baltymo erdvinės struktūros, o kaip baltymas įgauna teisingą struktūrą jo pagaminimo metu – ir yra mūsų tyrimų objektas“, – pasakoja mokslininkė.
Tai – fundamentalieji tyrimai, padedantys iš esmės suprasti šį procesą. Kuo jis svarbus, paprasta paaiškinti gyvenimišku pavyzdžiu – baltymams netinkamai įgijus erdvinę struktūrą, žmonės suserga Alzhaimerio, Parkinsono, Hačinsono-Gilfordo ir kitomis ligomis, kurių pagrindinė patologija – netinkamos tokių baltymų sankaupos smegenyse.

Marija Liutkutė su Nobelio premijos laureatu Mario Molina. (Asmeninio archyvo nuotrauka)

Studijavo kitose šalyse
Mokydamasi Kėdainių „Atžalyno“ vidurinėje mokykloje, Marija sako neįsivaizdavusi, ką iš tikrųjų reiškia būti mokslininku. „Tiesiog man visada buvo įdomu – kaip ten viskas vyksta? – šypsosi mergina. – Mėgau chemiją, biologiją, dalyvaudavau olimpiadose, bet tik studijuodama ir dirbdama tapau nuoseklesnė, kritiškesnė. Tai svarbios sėkmingo mokslininko savybės, kad galėtum pasitikėti tyrimų metu gautais rezultatais. Ir dar – mokslininkai yra be proto daug klausinėjantys!“

Baigusi mokyklą, kraštietė pasirinko bakalauro studijas molekulinės genetikos srityje Edinburgo universitete Škotijoje. „Beje, vasaromis praktiką atlikau puikioje vietoje – Žemdirbystės institute Dotnuvoje. Jei yra moksleivių, planuojančių savo ateitį sieti su mokslu, jiems patarčiau motyvacijos pasisemti iš šio instituto mokslininkų“, – pataria mergina.Toliau ji į šią sritį gilinosi magistro studijų metu Vokietijoje, Gotingeno universiteto tarptautinėje „Max Planck“ tyrimų mokykloje. Čia studijuojantis jaunimas iš viso pasaulio, kaip ir tarptautinė mokslo bendruomenė, bendrauja anglų kalba.

„Pastaruosius pusantrų metų siekiu doktorantūros laipsnio. Man patinka tyrimai, darbas laboratorijoje, kuri turi naujausią įrangą, priemones. Jei reikia, darbo valandų neskaičiuojame – rūpi eksperimento rezultatas. Turiu visas galimybes tobulėti, dalyvauti konferencijose“, – džiaugiasi doktorantė.
Prisilietimas prie gyvybės gelmių

Pasak Marijos, eksperimentuoti su ląstelės dalimis – beprotiškai įdomu ir, ėmus apie tai mąstyti plačiau, apima keistas jausmas. „Kai dirbi, apie tai negalvoji, kartais net „užsisuki“ darbų rate. Todėl savaitė Lindau miestelyje, susitikimai su daug žmonijos labui daug nuveikusiais mokslininkais, davė man dar daugiau įkvėpimo. Ta savaitė leido man pažiūrėti į mokslą plačiau, net socialinės atsakomybės prasme“, – teigia jaunoji mokslininkė.
Pasak jos, mokslininkai negali gyventi izoliacijoje ir nereaguoti į tokius įvykius kaip Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos ar Donaldo Trumpo politika klimato kaitos atžvilgiu.

Diskusijose buvo daug kalbama apie tai, kad mokslininkai irgi turi prisiimti atsakomybę, o tam jiems reikia įsilieti į įstatymų leidžiamąją valdžią, prisidėti prie informacinės visuomenės kūrimo, jaunų žmonių ugdymo. „Keletas Nobelio premijos laureatų labai kategoriškai teigė, kad reikia daugiau investuoti į jaunų žmonių švietimą, kad visuomenė būtų sąmoninga“, – įspūdžiais dalinosi kraštietė.

Marija Liutkutė (stovi ketvirta iš kairės) turėjo unikalią galimybę kartu su kitais jaunaisiais mokslininkais pasisemti patirties iš Nobelio premijos laureatų. (Asmeninio archyvo nuotrauka)

Klimato kaita – visų rūpestis
Susitikime daug kalbėta apie klimato kaitą – mokslininkai vienareikšmiškai sutaria, kad klimatas šyla dėl žmonių ūkinės veiklos, o ne natūraliai. „Jei nieko nedarysime, padariniai bus tragiški. Klimato kaita paveiks labiausiai pažeidžiamus žmones ir šalis. Badas, skurdas, pilietiniai karai ir migracija – visa tai glaudžiai susiję su klimato pokyčiais, ir į tai reikia atkreipti dėmesį“, – amerikiečių profesoriaus Steven Chu kalboje išsakytomis mintimis dalinosi pašnekovė.

Ji atkreipė dėmesį, kad mokslo visuomenė yra sukūrusi daug inovacijų ir technologijų, kurios gali sumažinti klimato kaitą, tačiau jos turi įsilieti į žmonių gyvenimą. „Kaip buvo sakoma profesoriaus kalboje, mums reikalinga agrokultūrinė, technologinė, energetinė revoliucija, nes kitos išeities neturime. Žemė – vienintelė gyvenama vieta šitoje kosmoso tamsoje, ir turime ją išsaugoti savo vaikams“, – sako jaunoji mokslininkė.

Leave A Reply