Būti ar ne referendumui dėl žemės nepardavimo užsieniečiams?

6

Jau kuris laikas įvairiuose mūsų šalies visuomenės sluoksniuose netyla diskusijos apie tai rengti ar ne referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams. Kai kurių piliečių nuomonė tuo klausimu keičiasi kone kasdien, nes aiškios pozicijos niekas šiuo klausimu neišsako, o valdžios neapsisprendimas ir blaškymasis spaudžia graudžias šypsenas.

Anot S. Grinkevičiaus, manipuliacijų referendumu dėl žemės nepardavimo užsieniečiams nebeturi būti, juk 300 tūkstančių Lietuvos piliečių jam pritarė.

Anot S. Grinkevičiaus, manipuliacijų referendumu dėl žemės nepardavimo užsieniečiams nebeturi būti, juk 300 tūkstančių Lietuvos piliečių jam pritarė.

Ką apie referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams mano kraštietis, Kėdainių rajono tarybos narys, verslininkas Saulius Grinkevičius?
Jis savo nuomone apie šią aktualiją noriai pasidalijo su „Kėdainių mugės“ skaitytojais.

Banditų ir padorių žmonių skirtumai
„Gal kam ir keista pasirodys, bet savo nuomonės pagrindimą pradedu nuo pasvarstymų, kuo skiriasi doras žmogus ir banditas. Doras žmogus, prisiėmęs įsipareigojimų, juos vykdo, nors jam tai ir nėra naudinga. Tuo tarpu banditas, turėdamas įsipareigojimų ir dar gavęs naudos iš jų, atsiradus progai atsisako pasižadėjimų. Turiu pasakyti, kad tie pseudopolitikieriai, inicijavę referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams, panašūs į banditų gaują. Ne vienas tikrųjų referendumo iniciatorių anksčiau yra gavęs Europos Sąjungos paramos lėšų. Už jas prisipirko žemės ūkio technikos, modernizavo ūkius, kraunasi kapitalą ir, šiandien egoistiškai galvodamas, kad galbūt naudingiau žemės neparduoti užsieniečiams, spjauna į Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai“, – sakė aktualijoms neabejingas bendrovės „Daumantai LT“ direktorius Saulius Grinkevičius.

Negalima nutylėti pasekmių
Pasak verslininko, labai apmaudu klausytis diskusijų šiuo klausimu, kai manipuliuojama jausmais, pilietiškumu, o nutylimi svarbiausi dalykai, tarp kurių – pasekmės atsisakius parduoti žemę užsieniečiams. S. Grinkevičiaus manymu, blogiausia, kas gali nutikti atsisakius planuojamo žemės pardavimo, būtų priverstinis Lietuvos išstojimas iš Europos Sąjungos. Mažesnė blogybė, tačiau labai ženkli – nulinė mūsų šalies kaip valstybės įtaka priimant Europos Sąjungos sprendimus. Trečias skaudus kirtis būtų visų europietiškų finansinių išmokų sustabdymas ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms ir galbūt visai Lietuvai.

Išdavikiška tyla
Kalbant apie referendumą beveik niekada neminima, kam naudinga, jei šiuo žingsniu būtų uždrausta parduoti žemę užsieniečiams. S. Grinkevičius tuo klausimu turi tvirtą savo nuomonę: „Kad ir kaip gilinausi į šį reikalą, ekonominės naudos nematau. O politinę naudą pastebiu akivaizdžią – referendumo žaidimą įsuko politiniai veikėjai, kurie suinteresuoti Lietuvos nestabilumu ir ekonomine stagnacija, be to, tie, kas turi sąsajų su mums nedraugiškomis šalimis, ypač Rusija.
Stebina valdžios atstovų tylėjimas, kai prasidėjo referendumo judėjimas. Kodėl valdančioji dauguma nekalbėjo ir neaiškino paprastiems žmonėms pasekmių, kas laukia Lietuvos atsisakius parduoti žemę užsieniečiams. Čia viskas paprasta, kai pasižiūri, kas šiandien valdo Lietuvą. Valdžioje dabar – lenkų rinkimų akcija su priekyje esančiu Valdemar Tomaševski, kurį Valstybės saugumo departamentas įvardijo turintį ryšių su Rusijos oficialiomis institucijomis. Greta jų – Darbo partija, kuriai nepasitikėjimą išreiškė Prezidentė, pasakiusi, kad šios partijos vadovai gali būti veikiami Rusijos. Tvarkos ir teisingumo partija jos vado Rolando Pakso prezidentavimo laiku taip pat per Jurijų Borisovą buvo siejama su Rusija. Panašu, kad šios politinės jėgos turi savų interesų ir noro, kad referendumu būtų uždrausta žemę parduoti užsieniečiams.“

Išeitis – saugikliai
Ne vienas blaiviai mąstantis lietuvis supranta, kad šioje situacijoje reikia ieškoti protingos išeities. Klausimo būti ar ne referendumui net nebereikia kelti. „Kad ir kaip neigiamai žiūrėčiau į draudimą žemę parduoti užsieniečiams, referendumas turi įvykti. Juk 300 tūkstančių piliečių tam žingsniui pritarė padėdami savo parašus, o organizatoriai įvykdė visas referendumui organizuoti keliamas sąlygas. Vadinasi, žaidimų ir manipuliacijų nebeturi būti.
Kyla klausimas, kaip teisingai suvaldyti situaciją? Atsakymas paprastas – parduoti žemę užsieniečiams turime leisti, tačiau sandoriams būtini saugikliai. Jei koks lietuvis sugalvotų nusipirkti žemės Vokietijoje, tai susidurtų su daugybe reikalavimų. Manau, jog mes galėtume patvirtinti tokią tvarką, kad užsienietis, perkantis žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje, turėtų atitikti saugiklius, kokie galioja jo gimtojoje šalyje. Jei žemę pirktų prancūzas, tai turėtų įvykdyti tokias sąlygas, kokias turėtų įvykdyti lietuvis, norintis pirkti žemę Prancūzijoje.
Pritariu, kad potencialus lietuviškos žemės pirkėjas galėtų mokėti lietuvių kalbą, visus mokamus mokesčius paliktų Lietuvoje, o ne išvežtų kitur“, – savo nuomonę dėstė S. Grinkevičius.
Jis įsitikinęs, kad nugalės Lietuvos piliečių sveikas protas ir jų meilė gimtajai šaliai: „Šimtu procentų tikiu, kad referendumo rezultatai nedraus žemės parduoti užsieniečiams. O valdžiai patarčiau baigti žaidimus neapsisprendžiant, kada leisti rengti referendumą. Tokie nuomonių kaitaliojimai ir neatsakingumas mane, kaip pilietį, paprasčiausiai žemina.“

6 komentarai

  1. Panašu, kad pastaraisiais metais valdžia arba ėmė bijoti žmonių, arba į juos visiškai nekreipia dėmesio. Prisiminkite: anksčiau rajoną aplankydavo bene po porą garsesnių politikų kas mėnesį, jie susitikdavo su gyventojais, atsakinėdavo į ne itin palankius klausimus, aiškindavo savo požiūrį. O dabar tokilų viešnagių tebūna dvi-trys per metus.

  2. Apsukresni lietuvaičiai „po pigiai“ susigriebė šimtus ar net tūkstančiua hektrų ir norėtų tai daryti toliau. Bet bijo, kad užieniečiai iškels žemės kainą. Negi tokiais kėslais prisipažinsi? Tai ėmė suokti „apie Lietuvos išpardavimą“, „pavojų tautai“ ir šalį neva gelbėsiantį referendumą. Itin įdomiai atrodo taip postringaujantis Ramūnas Karbauskis – vienas didžiausių Lietuvos žemvaldžių. Netikiu aš tais paistalais.

  3. Bežemis on

    Dirbau pas Danijos ūkininką, ir per mėnesį oficialiai uždirbdavau maždaug po 10 tūkst. litų, be to, nemokamai gyvendavau jo sodyboje. Dirbau pas lietuvį – kas mėnesį uždirbau po 1500 litų, visus gaudavau „juodai“, be to, važinėjau pas jį savo automobiliu ir turėjau jaustis už tai ,,labai dėkingas“. Manau, kad būtent lietuvių ūkininkai labiausiai ir bijo užsieniečių – juk tektų derintis pįrie jų, mokėti ne tik didesnes algas, bet ir mokesčius.

  4. Taigi, taigi, algas lietuvaičiai moka bent 6 kartus mažesnes negu Vakarų Europoje, o išmokų nori tokių pačių. Ir dar nedrįsk jų vadinti banditais…

  5. Pilietė on

    Man baisu,kad Lietuva labai noriai ima investicijas, parduoda viską, kuo galėjo girtis užsienio kapitalams, kuris kraunasi iš to pelną. Lietuva atrodo nekuria, o tik bando lopyti tas skyles biudžete ir viską išsiparduoda, ima visas pašalpas ir pan.. Aš labai labai abejoju,kad tie saugikliai bus įgyvendinti matant tendencijas ir kad noras parduoti žemę, o paskui atsiradusios juokingos problemos, kada pirksime kokių pvz Danų užaugintas daržoves/kiaules ar kt. Lietuvoje daniškom kainom, Danai gyvens toliau, o mes …? Mes netobulėjama, deja, ir nekuriame. Parodykite lietuviško kapitalo įmones (be maximos) kuris įsitvirtino užsienio rinkoje. Anyone?

Leave A Reply