Pirmąjį šių metų sekmadienį senamiestyje įsikūręs viešbutis-restoranas „Smilga“ pakvietė kraštiečius prisiminti Tėvą Stanislovą, jo pasirinktą vie­nuolio kelią, gerus darbus ir meilę žmonėms. Tą popietę svečiavosi kapucinų vienuolis, brolis Vincentas, kurį maloniai nustebino kėdainiečių iniciatyva pažymėti 100-ąsias Tėvo Stanislovo gimimo metines, gražiai įsiterpusi į Seimo nutarimą paskelbti 2018-uosius Tėvo Stanislovo metais.

Pasak brolio Vincento, Tėvas Stanislovas savo pavyzdžiu liudijo, kad Dievą tikintis žmogus gali tapti geras ir dvasiškai gražus bei perduoti tą gėrį kitiems.

Mažutėlių tarnas – gyvas žmonių atmintyje

„Labai geras žmogus, kuris, eidamas per bažnyčią, paglostydavo kiekvieno vaiko galvą. Pakalbindavo kiekvieną močiutę, paklausdavo, ar skauda kojas, kaip laikosi vyras… Teisingas žmogus. Jei žmonės pasielgdavo neteisingai, jis turėjo išminties rasti tinkamų žodžių, kad jie tai suprastų, ir mokėjo paguosti…“

Tokie vaikystės, praleistos augant šalia Paberžės, šalia Tėvo Stanislovo, atsiminimai lydi Ligitą Daukšaitę, viešbučio-restorano „Smilga“ direktorę, kuri ėmėsi prasmingos iniciatyvos – prisidėti prie šio iškilaus žmogaus, palikusio gilų įspaudą daugybės žmonių širdyse, atminimo puoselėjimo.

„Augau šalia Paberžės, kiekvieną mielą sekmadienį su močiute eidavome į bažnyčią. Kiekvieną dieną dviračiu mindavau prie Liaudos upelio… Augau šalia šio žmogaus. Tuomet dar nesupratau, kaip man pasisekė. Ir tik suaugusi, kai netekome šio žmogaus, supratau, koks svarbus širdyje jo paliktas įspaudas. Matau, kad aplink tiek daug žmonių, kuriems Tėvo Stanislovo trūksta…

Todėl norėjosi nubraukti laiko dulkes ir priminti žmonėms, kokią šviesą skleidė Tėvelis, kokį gerumą dalino, kaip stiprino žmonių dvasią“, – apie kilusią idėją pasakojo L. Daukšaitė.

Idėjos sulaukė palaikymo

Bendradarbiaujant su Kėdainių dekanu, Šv. Juozapo parapijos klebonu, kunigu Norbertu Martinkumi, buvo išleistas lankstukas apie Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapiją, kurioje daugiau kaip 30 metų tarnavo kunigas Algirdas Mykolas Dobrovolskis, visoje Lietuvoje žinomas kaip Tėvas Stanislovas. Taip pat išspausdintas 2018 metų katalikų kalendorius, skirtas 100-osioms šio iškilaus kapucinų vienuolio gimimo metinėms atminti.

„Tuo pačiu smagu, kad galėjau ištraukti iš savo archyvų per ilgus metus sukauptas nuotraukas ir išleisti jas kalendoriuje, kartu su Tėvo Stanislovo mintimis ir pasisakymais“, – pasakojo moteris, tikėdamasi, kad šie leidiniai dar labiau paskatins mūsų krašto svečius ir turistus apsilankyti Paberžėje.

O ten iki šiol sklando ypatinga aura. „Šiandien, kaip aplink tiek pykčio, egoizmo, mums trūksta tos aplinkos, kurioje žmonės jausdavosi suprasti ir kažkam rūpintys. Tėvas Stanislovas visus mokė – nelaikykite pykčio, nes artimą turite mylėti labiau nei save“, – prisimindama jo pamokslus, kurių klausytis žmonės plūsdavo iš visos Lietuvos, kalbėjo L. Daukšaitė.

Vertybės – reikalingos Lietuvai

Šioms mintims pritarė ir kapucinų vienuolis Vincentas, teigdamas, kad Tėvo Stanislovo pamoksluose atsijota ir apibendrinta filosofų ir mąstytojų išmintis. „Tėvas Stanislovas iš tiesų buvo tuo mažesniuoju broliu, kaip moko Evangelija. Jis tai darė intelektualiai ir prasmingai, padėdamas atstumtiesiems, – kalbėjo svečias. – Mūsų bendruomenę labai džiugina, kad 2018 metai paskelbti Tėvo Stanislovo metais. Tai gražus gestas, kad šios iniciatyvos ėmėsi pasaulietinė bendruomenė. Tai vyksta gražiame kontekste, minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį. Taip perduodama žinia, kad Lietuvai reikalingos tos vertybės, kurias puoselėjo Tėvas Stanislovas, remdamasis Šv. Pranciškumi. Tai žmogiškosios vertybės, šiuo metu ypač reikalingos Lietuvai, kuriai trūksta vienybės. Tėvui Stanislovui buvo brangus kiekvienas žmogus, jis kiekvieną vertino, priimdavo, neatstumdavo, kiek galėdamas, padėdavo spręsti problemas.“

Palinkėjimas – tikro gyvenimo

Šiam garbingam vienuoliui teko nelengva dalia: jis du kartus buvo ištremtas į Sibirą, nuolat buvo persekiojamas už savo įsitikinimus, kilnojamas iš vienos parapijos į kitą. Tačiau net gūdžiausiame užkampyje jis nepalūžo, daug meldėsi ir dirbo, garbino Dievą ir savo dvasia traukė žmones.

Gražių iniciatyvų, kaip įprasminti 100-ąsias Tėvo Stanislovo gimimo metines, pateikė viešbučio-restorano „Smilga“ direktorė Ligita Daukšaitė, o jas įgyvendinti padėjo Šv. Juozapo parapijos klebonas, kunigas Norbertas Martinkus.

„Žmones žavėjo tai, kad toks iškilus žmogus nesiekė būti pastebimas, gyveno ypač kukliai ir paprastai, o svarbiausia – sutapo jo žodžiai ir darbai. Tai yra pavyzdys mums visiems, kaip turėtume gyventi“, – sakė brolis Vincentas, prisipažinęs, kad kapucinų vienuolio kelią pasirinko įkvėptas būtent Tėvo Stanislovo pavyzdžio.

Šiuo metu brolis Vincentas darbuojasi vienoje iš trijų kapucinų bendruomenių, esančioje Jurbarko rajone, Paulių kaime. Čia veikia kapucinų vienuolių globojamas reabilitacijos centras, skirtas nuo priklausomybių kenčiantiems žmonėms.

Į susitikimą susirinkusiems kraštiečiams vienuolis linkėjo to, ko mokė Tėvas Stanislovas – atrasti laiko sau ir savo dvasiai. „Skatinami šiandieninės kultūros, mes ieškome įvairiausių naujų patirčių, dirgiklių, bet iš esmės tai prieštarauja Tėvo Stanislovo mokymui. Tai išbalansuoja žmogų. Aš ir pats pastebiu, kad pasiilgstu tylos…“, – linkėdamas visiems tikro gyvenimo, o ne jo imitacijos, kalbėjo brolis Vincentas.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.