Lapkričio 30-osios – Šv. apaštalo Andriejaus šventės išvakarėse Kėdainių miesto seniūnijos bendruomenės rinkosi į Advento vakaronę.

12_adventas_2016_11Kartu su folkloro ansambliais „Kleketukai“ ir „Jorija“ vakaro svečiai mokėsi gaminti kalėdines dekoracijas, ragavo suneštines vaišes, žaidė žaidimus ir klausėsi, kaip spėti ateitį.

Andriejus, lietuvių dažniau vadinamas Andriumi, yra vienas populiariausių slavų vyrų vardų. Šis šventasis buvo Jėzaus apaštalas, Simono Petro brolis, pašauktas į mokinių būrį tada, kai taisė paežerėje tinklus žvejybai. Už tai šiedu šventieji laikomi žvejų globėjais.

Nuo seno Šv. Andriejaus dieną lietuviai švęsdavo pirmąją žiemos šventę ir pradėdavo laukti Saulės sugrįžtuvių. Ši naktis buvo laikoma ypatinga, pranašiška. Tikėta, kad merginos šią dieną gali susapnuoti savo būsimą vyrą.

Metas žydinti vyšnios šakelę

Ypatingą reikšmę šiai dienai turėtų skirti netekėjusios ir ištekėti trokštančios merginos – tądien nuskinta ir iki Kalėdų pražydusi vyšnios šakelė reikš artėjančias vestuves.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su Šv. Andriejaus varduvėmis, tačiau senoviniai lietuvių burtai šios šventės metu dar ilgai išliko.

Lietuvių liaudies buityje ši paskutinioji lapkričio diena nuo seno daugiausia susijusi su jaunimo, ypač merginų, vedybinės laimės spėjimais, analogiškais Kūčių-Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarių būrimams. Kadangi nuo Šv. Andriejaus prasideda prieškalėdinis susilaikymo, arba advento, laikotarpis, tad ir Andriejaus diena tapo lyg slenksčiu į naują metų laikotarpį, o vedybiniai būrimai kaip tik ir siejasi su pradžia, virsmu.

Pranašiški burtai ir sapnai

Kėdainių krašto etnografė Regina Lukminienė užrašė daugybę tradicijų ir burtų, kuriuos galima išbandyti ir Šv. Andriejaus dieną. Pasak etnografės, jei Šv. Andriejaus dieną badausi, o vakare eidamas suvalgysi ką nors sūraus, būtinai susapnuosi jaunikaitį, kuris tau pasiūlys atsigerti vandens. Jei taip atsitiks, žinok, kad tas jaunikaitis – būsimasis tavo vyras. Daug kur Lietuvoje merginos, norėdamos susapnuoti joms žadėtąjį, Šv. Andriejaus dieną pasiima saują kanapių, aguonų ar linų sėklų, nueina prie šulinio ir, tris kartus apeidamos apie jį, kartoja „Sėju, sėju kanapes aplink šulinėlį / Duok, Dieve, žinot, su kuo būsiu visą vieką gyvent“ ir išbarsto sėklas. Po to iš karto sugrįžta namo, po pagalve pasideda vyrišką drabužį ir atsigula, tikėdamos, kad jų sapnas bus pranašingas. Pasak R. Lukminienės, žemdirbiai per Šv. Andriejų spręsdavo apie kitų metų orus ir derlių. Jei per Šv. Andriejų gausu sniego – išaugs geras vasarojus, ypač užderės pupos, žirniai, vikiai. Jei saulėta – gerai derės daržovės, o jei šalta – vasara bus karšta su perkūnijomis. Jeigu drėgna – gražiai rugiai žydės ar bus pilni aruodai grūdų. Beje, po Šv. Andriejaus žmogus jau drąsiai galėdavo į mišką važiuoti, mat meška įmigo žiemai, o giriose karaliauja briedis.

Dalijosi dekoravimo paslaptimis

Auksarankės kraštietės moterys į vakaronę atsinešė savo pagamintų šventinių dekoracijų. Kūrėjos mielai dalijosi paslaptimis, kaip pasigaminti unikalų Advento vainiką dotnuviškės Sondros teigimu, Advento vainikui geriausia tinka tai, kas per vasarą surenkama ir sudžiovinama: varpos, smilgos, gėlės, riešutai. Vainiką galima pagražinti ir sudžiovintomis apelsinų žievelėmis. Pasak kūrėjų, Adventui labiau tinka natūralių medžiagų puošmenos, o Kalėdas jau galima sutikti ir su blizgučiais. Sondra patarė, kaip įnešti jaukaus kvapo į namus: „Tam puikiai tinka apelsinai ir gvazdikėliai. Gvazdikėlius reikia susmaigstyti į apelsinus ir tą vaisių pakabinti po lempa ar šviestuvu. Kai šviesa įjungiama, ji skleidžia šilumą ir nuo to vaisius sušyla bei skleidžia malonų kvapą.“

Vitalija mokė, kaip dekoruoti žaisliukus, Aušra taip pat kvietė patiems išbandyti žaisliukų gamybą ir jais papuošti eglutę bei namus.

Previous Image
Next Image

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.