Dar gerokai prieš vasaros sezoną, kiti pastebi tik jam atėjus, kad ,,priaugtas“ vienas kitas kilogramas pradeda gadinti gyvenimą. O ko dėl grožio nepadarysi, net ir ,,ant dietos“ atsisėsi, kurių pasirinkimas nuo… iki… Tačiau tarp tų daugelio dietų yra ir specialių, kurios laikomasi skyrus gydytojui, tai – begliutenė dieta. Šia dieta žavėtis tikrai nereikėtų, nes glitimo netoleravimas yra liga. Kaip ši liga pasireiškia bei kokį poveikį daro žmogaus organizmui, kaip reikėtų gydytis bei kokių produktų atsisakyti, pasakoja VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Reda Liutkevičienė, o viena ligos istorija dalinasi kėdainietė.

Kai netoleruojama gliuteno

Gliutenas arba glitimas (angliškai ,,gluten“) – tai apibendrintas baltymų, esančių kviečiuose, rugiuose ir miežiuose pavadinimas. Daugelis mūsų net neįtariame, kad esame jautrūs šiems baltymams. Būtent begliutenės dietos laikytis yra labai svarbu žmonėms, netoleruojantiems gliuteno ir sergantiems celiakija.

Gydytojos teigimu, celiakija – tai autoimuninė sisteminė genetinė liga, kuri pažeidžia plonąjį žarnyną dėl įvairiuose grūduose (kviečiuose, miežiuose, rugiuose) esančio tam tikro baltymo – glitimo poveikio. Dėl to sutrinka maisto medžiagų pasisavinimas iš plonojo žarnyno, atsiranda įvairūs negalavimai, o ligai pažengus, nyksta plonojo žarnyno gleivinė. Serga ir vaikai, ir suaugę žmonės – pasaulyje 1 proc. bendroje gyventojų populiacijoje, o Lietuvoje ši liga diagnozuojama per retai. Jei negydoma laiku, pažeidžia įvairius organus ir audinius: žarnyną, odą, kepenis, sąnarius, gimdą, širdį, smegenis, skydliaukę.

Galima išsitirti ir Kėdainių PSPC

Pasidomėjus, kokie pagrindiniai simptomai išduoda ar sukelia įtarimą, kad gali sirgti celiakija, yra viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, svorio kritimas, pilvo pūtimas, pilvo skausmas, pykinimas, bendras silpnumas, irzlumas, nuovargis, sąnarių skausmai, patinimai, neaiškios kilmės mažakraujystė, nevaisingumas, dantų emalio pažeidimai. Ligos požymiai ryškiausi 2-4 metų vaikams. ,,Kuo pacientas vyresnis, tuo simptomai mažiau ryškūs, nemaža dalis žmonių nusiskundimų beveik neturi, tačiau organizme vyksta patologiniai procesai, kurie po tam tikro laiko sukelia šios ligos komplikacijas. Todėl dėl celiakijos reikia patikrinti visus žmones, kurie serga kitomis autoimuninėmis ligomis (autoimuniniu skydliaukės uždegimu, reumatoidiniu artritu), pirmo tipo cukriniu diabetu, osteoporoze, geležies stokos mažakraujyste, nevaisingumu. Yra specialūs testai ligai įtarti. O laboratorijose atliekami specialūs tyrimai: audinių transgliutaminazės antikūnių (aTG) nustatymas, bendro imunoglobulino (IgA) nustatymas. Jei jie neatitinka normos, tolimesniam ligos patvirtinimui atliekama plonojo žarnyno biopsija. Įtarus celiakijos požymius, tyrimui gali siųsti šeimos gydytojas arba pacientas išsitirti gali savo noru. Ir vienu, ir kitu atveju už tyrimą teks mokėti pačiam pacientui – apie 13 eurų. Lietuvoje šie tyrimai atliekami didžiųjų miestų ligoninėse. Kraujas tyrimui gali būti paimamas ir Kėdainių PSPC procedūrų kabinete“, – išsamiai paaiškino R. Liutkevičienė.

Žalingas net duonos trupinys

Deja, realybė žiauroka – ši liga neišgydoma vaistais. Gydytojos nuomone, vaistų vartoti nereikia, vienintelė išeitis gydantis – tai specialios dietos laikymasis, visą gyvenimą vartoti maistą be glitimo (gliuteno). ,,Žalingas gali būti net duonos trupinys. Mažiausias kiekis sukėlęs plonosios žarnos atrofiją buvo 0,1 g gliuteno per parą, tai yra 1/48 duonos riekės dalis. Todėl labai svarbu nevartoti produktų, į kuriuos įeina kviečiai, miežiai, rugiai, kvietrugiai, spelta grūdai“, – sako gydytoja ir toliau pataria, kad renkantis produktus prekybos vietose labai svarbu skaityti etiketes. Ant tų produktų, kurie pagaminti Europos Sąjungos šalyse, turi būti nurodoma, jei į gaminį įeina glitimas (gliutenas). Vietoj ribojamų grūdinių produktų, galima vartoti avižas, grikius, kukurūzus, ryžius, soras, bolivines balandas. Lietuvoje vaikams, sergantiems celiakija, iki 18 metų yra kompensuojami begliuteniniai miltai. Pirmą kartą juos išrašo vaikų gastroenterologas, toliau gali tęsti pediatras ar šeimos gydytojas. Sergant celiakija, labai svarbu gastroenterologo ir dietologo patarimai. Taip pat Lietuvoje veikia celiakija sergančių ligonių draugija. Dalyvaujant celiakijos savitarpio grupėse, pacientams pavyksta efektyviau laikytis dietos, gerėja jų gyvenimo kokybė. Kėdainių PSPC dirbanti šeimos gydytoja R. Liutkevičienė atskleidė, kad celiakija sergančių pacientų neturinti.

Serga iš Kėdainių kilęs Povilas

Mums pavyko surasti vieną pacientą, kurio ligos istorija dalinasi jo mama. Iš Kėdainių kilęs, šiuo metu ne Kėdainiuose gyvenantis Povilas, kuriam 34-eri metai jau atsigauna po didžiulio išsekimo ir sudėtingų komplikacijų. Jaunam vyrui problemos prasidėjo nuo skrandžio, vidurių skausmų ir jų pūtimo. Maža to, prisidėjo sąnarių skausmai, bendras silpnumas. Galiausiai jam pradėjo kraujuoti iš žarnyno ir net iš burnos. Medikai visus metus negalėjo nustatyti negalios priežasties, o šeima jau baiminosi, kad Povilą ištiko onkologinė liga.

Galiausiai vyras kreipėsi į privatų medicinos centrą, kur jam atlikti išsamūs tyrimai parodė, jog Povilas serga celiakija, o tai reiškia, kad organizmas visiškai netoleruoja glitimo. Tai patvirtino specifiniai kraujo tyrimai, o galutinai įrodė plonųjų žarnų biopsija. Tiesa, ligos paieškos privačiame medicinos centre kainavo nepigiai – išleista apie 3 tūkstančius eurų.

Paskirti vaistai, o svarbiausia – griežta dieta. Povilas visiškai negali valgyti maisto, kuriame esama bent kokių glitimo pėdsakų. „Jis negali maitintis kavinėse, restoranuose, nes glitimo pėdsakų gali būti net tokiuose produktuose, kuriuose, regis, jo neturėtų būti“, – pasakojo Povilo mama, maisto produktus sūnui perkanti Kėdainių senamiestyje esančioje krautuvėlėje „Ragauk“, kurioje yra tokių produktų skyrelis.

Pataria paeksperimentuoti

Medikai patvirtino, jog celiakija Povilą lydės visą gyvenimą, tačiau vaistai ir dieta simptomus sušvelnina. Sūnaus mityba besirūpinanti mama patvirtino, kad celiakija yra paveldima genetinė liga, tiksliausiai diagnozuojama atlikus genetinį tyrimą ir biopsiją. Povilas turi seserį, kuri nejaučia celiakijos ar kitų glitimo netoleravimo simptomų – mergina yra vegetarė, stengiasi visapusiškai sveikai maitintis. Sūnui diagnozavus ligą mama taip pat pradėjo vengti glitimo turinčių produktų, iš valgiaraščio išbraukė gaminius iš kvietinių, ruginių miltų, miežių. Ji tvirtino, jog dabar geriau jaučiasi – nevargina anksčiau pasitaikydavęs vidurių pūtimas, rečiau pasitaiko sąnarių skausmas.

Moteris visiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kuriuos vargina vidurių pūtimas ar skausmai, aiškios priežasties neturintis sąnarių skausmas, pataria paeksperimentuoti – savaitę ar porą valgyti produktus, neturinčius glitimo, ir sekti savijautą. Jei nemalonūs simptomai praeina – reiškia, organizmas sunkiai susitvarko su glitimu ir reikia jo vengti.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.