Ne paslaptis, kad ne vienas tikintysis, užsukęs į bažnyčią ir išgirdęs užburiantį vargonų skambesį, joje užtrunka ilgiau, negu planavo. Tad kuo ypatingi vargonai?

Aušra Giedrienė vargonais groja jau dvidešimt metų.

Aušra Giedrienė vargonais groja jau dvidešimt metų.

Istoriniai šaltiniai byloja, kad vargonai sukurti antikos laikais, maždaug vienu metu su krikščionybe, bažnyčioje atsirado prieš tūkstantį metų. Iš pradžių jie buvo puošmena ir pasididžiavimo dalykas, tačiau vėliau prigijo ir atrodė, jog be vargonų bažnyčia atrodo tarsi nebaigta statyti. Jie užpildo bažnyčios erdvę, suteikdami jai formų ir dvasinę harmoniją. Vargonai – meninis ir dvasinis altoriaus atspindys. Sakoma, kad vargonų skambesys yra bendruomenės balsas. Pagrįstai sakoma, kad Europos kultūros šaknys glūdi kaimo bažnyčioje, prie vargonų.
2009 metais išleistoje žinomo vargonų restauratoriaus, muzikologo ir pedagogo Rimanto Gučo knygoje „Lietuvos vargonai“ detaliai suregistruoti beveik visi mūsų šalies vargonai. Jo teigimu, Lietuvoje yra apie 450 vargonų. Vieni jų puikiai išsilaikę ir ištikimai tarnauja visuomenei, kiti sunykę ir tik didžiuojasi skambiu vargonų vardu.

Priešas – orų permainos
Pasak bene garsiausios Kėdainių krašto vargonininkės Aušros Giedrienės, ji vargonais yra grojusi visose rajono bažnyčiose, tad drąsiai gali pasakyti, kurie geriausiai išsilaikę, o kurie prasčiausiai.
„Kėdainiai niekuo neišsiskiria iš kitų Lietuvos regionų. Mūsų krašte yra ir gerų, ir prastų vargonų. Didžiausias vargonų priešas – laikas ir orų permainos. Vargonai itin jautrūs aplinkai, o mes puikiai žinome, kaip bažnyčiose svyruoja oro temperatūra, tad net patys tvirčiausi vargonai per kelis šimtmečius gali neatsilaikyti. Būna tokių dienų, kad ateini groti į bažnyčią, palipi į viršų ir randi vargonus šlapiais klavišais. Ne todėl, kad toje vietoje yra bažnyčios stogo skylė, bet jie sušlampa tiesiog nuo pastate susikaupusios drėgmės. Mūsų vargonai turi gražią istoriją. Vieni yra sukurti europiečių meistrų, kitus savo rankomis sudėliojo ir glūdino Lietuvos kūrėjai“, – pokalbį apie vargonus pradėjo A. Giedrienė.

Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios vargonai mena turtingą istoriją.

Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios vargonai mena turtingą istoriją.

Restauruoti išgali ne visi
Pasak vargonininkės, šiais laikais retas kuris klebonas imasi vargonų restauracijos, nes tai daug išlaidų reikalaujantis reikalas. „Puikiai žinome, kad bažnyčios, ypač mažesnėse parapijose, vos suduria galą su galu. Tad klebonai pirmiausia rūpinasi, kad stogai nevarvėtų, kad langai ir durys būtų tvirti. Vargonams lėšų kaip ir nelieka. Tad labai džiaugiuosi Šėtos parapijos klebono ir žmonių užsidegimu prieš septynerius metus restauruoti jų bažnyčios vargonus. Tos bažnyčios vargonai palyginus gana jauni. Manoma, kad sukurti Martyno Masalskio ir pastatyti apie 1905 metus. Kai 2007– aisiais vargonus tvarkė, tai juose rado ir pelių prineštų, ir paukščių paliktų šiukšlių. Dabar šėtiškiai klausosi gana kokybiškų vargonų garsų“, – sakė vargonininkė.

Kiekvienas turi savo charakterį
Kiekvienas instrumentas turi savo veidą ir charakterį, tad vis kiti vargonininkai juos skirtingai suvaldo. Būna, kad vargonavimas perduodamas iš kartos į kartą, tačiau pasitaiko atvejų, kai draugystės su vargonais jaunuoliai sumano išmokti pasirinkę profesionalias studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. „Labai gaila, tačiau profesionalių vargonininkų turime labai mažai. To priežastis gana paprasta – kiekvienas mokslų siekia, kad juos baigęs užsidirbtų duonai, o mūsų visuomenėje vargonininkas tikrai nepragyventų vien grodamas per Šventų Mišių aukas. Tad vargonininkų trūkumas gana didelis“, – sakė dvidešimties metų vargonininkės patirtį turinti moteris.
A. Giedrienė vargonais groti pradėjo Kaune, vėliau darbą tęsė Josvainių, Šėtos bažnyčiose, o dabar groja Kėdainių švento Jurgio bažnyčioje. Joje vargonai turi itin gražią istoriją. „Kiek man pavyko sužinoti, tai dabartinių vargonų amžius gali siekti 1784 metus. Yra žinoma, kad 1782 metais bažnyčia degė ir po gaisro buvo perstatyta. Tada joje atsirado ir nauji vargonai. 1842 metais jie buvo perdirbti. Šie vargonai gana neblogai išsilaikė ir gerai skamba“, – sakė vargonininkė.

Žavisi užsieniečiai
A. Giedrienė pastebėjo, jog lietuviškais vargonais itin žavisi užsienio kolegos. „Jų teigimu, mūsų vargonai išlikę gana autentiški, mat europiečiai lyg ir norėdami gero ir galėdami sau leisti dvidešimtajame amžiuje masiškai tvarkė vargonus. Tokiu būdu jie išgelbėti, bet jau nebėra originalūs. Tenka pripažinti, kad ir Lietuvoje ne vienoje bažnyčioje yra padaryta negrįžtamų dalykų. Kai kurie savamoksliai vargonininkai lyg ir norėdami gero patys bandė remontuoti vargonus ir juos sugadino ar net sunaikino. Dabar dažniausiai sugedę seni vargonai nebetvarkomi, o pakeičiami elektriniu prietaisu. Jis atlieka funkcijas, tačiau skamba visai kitaip negu senieji mechaniniai vargonai“, – sakė A. Giedrienė.

About The Author

Related Posts

One Response

  1. Žemietė

    Visada įdomu skaityti publikacijas apie savojo krašto istoriją. Ačiū!

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.