Baltųjų gandrų rajone daugėja, juodųjų – mažėja

0

Žemdirbystės tradicijomis garsėjančiame Kėdainių krašte užaugo per daug baltųjų gandrų – jie ėmė kenkti ir pasėliams, ir smulkiajai faunai, ir retoms paukščių rūšims. Ką daryti? Negi imsime medžioti Lietuvos nacionalinį paukštį?

Prieš keliolika metų tiek baltųjų gandrų pavykdavo stebėti nebent rudeniop, kai šie paukščiai būriuodavosi kelionei į šiltuosius kraštus. Dabar panašūs vaizdai – gana dažni.

Prieš keliolika metų tiek baltųjų gandrų pavykdavo stebėti nebent rudeniop, kai šie paukščiai būriuodavosi kelionei į šiltuosius kraštus. Dabar panašūs vaizdai – gana dažni.

„Važinėdamas po rajoną, pastebiu, kad lizduose auga po 2–4 baltuosius gandriukus. Panašios vados buvo ir pernai. Tačiau perinčiųjų paukščių šįmet – kur kas daugiau“, – kalbėjo Kėdainių medžiotojų bei žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius.
Tačiau kištis į šį gamtos procesą L. Stanevičius nepatarė: ,,Gandrai – nemedžiojami paukščiai. Manau, kad jų populiacijos gausa ilgainiui susireguliuos savaime.“

Įsikuria prie pat sodybų
Baltieji gandrai nevengia perėti arti žmonių, ant pastatų stogų, stulpų, vandentiekio bokštų, pavieniuose medžiuose.
Mėgstamiems paukščiams daug kur padeda žmonės – įrengia naujas arba sutvarko senas lizdavietes.
Lietuvoje baltasis gandras nuo seno laikomas sodybos globos, santarvės, šeimos gausėjimo simboliu. Dažnai šie paukščiai prisimenami ir liaudies pasakose, žaidimuose, dainose ar šokiuose.
Iš žiemojimo vietų į Lietuvą baltieji gandrai kasmet parskrenda apie kovo 25-ąją, o atgal susiruošia rugpjūčio pabaigoje. Per du–tris mėnesius jie įveikia nuo 8 iki 10 tūkst. kilometrų.

Juodieji gandrai vengia viešumos, mėgsta retai lankomas sengires, lizdus įsirengia aukštai medžiuose.

Juodieji gandrai vengia viešumos, mėgsta retai lankomas sengires, lizdus įsirengia aukštai medžiuose.

Juodieji nemėgsta viešumos
Lietuvoje peri ir dar vienas gandrinių šeimos atstovas – juodasis gandras. Jis – kur kas retesnis už baltąjį giminaitį, įrašytas į šalies Raudonąją knygą.
Baltuosius gandrus dažnai matome ne tik laukuose, bet ir prie pat sodybų. Juodieji – kur kas paslaptingesni, mėgsta retai lankomas sengires.
Šie paslaptingo gyvenimo būdo paukščiai peri ir Kėdainių rajone – oficialiai krašte yra keli jų buveinėms apsaugoti skirti draustiniai.
,,Manome, kad iš viso rajone peri apie 10 juodųjų gandrų porų“, – sakė L. Stanevičius.
Tiek Lietuvoje, tiek Kėdainių krašte juodųjų gandrų, deja, nuolat mažėja.
Kodėl? Nuošalų gyvenimą mėgstantiems paukščiams tiesiog ima stigti perėjimui tinkamų vietų. Šiuos paukščius medžioti ar kitaip naikinti yra griežtai draudžiama.

Leave A Reply