„Norėjosi gražiausių švenčių išvakarėse suburti kraštiečius, mylinčius meną, ir surengti jų darbų parodą, kai kurie iš jų savo darbus viešai pristatė pirmą kartą. Ačiū jums už tai, kad atnešėte savo Kalėdas, kad dalinatės savo širdžių šiluma“, – atidarydama ir pristatydama parodą „Baltos Šventos Kalėdos“, sakė Kėdainių M. Daukšos viešosios bibliotekos renginių organizatorė Laima Žilytė.

Parodoje – kraštiečių darbai

M. Daukšos viešojoje bibliotekoje eksponuojama fotografija, tapyba, tekstilė, keramika, tautodailė. Parodoje savo darbus pristatė nemažas būrys mūsų kraštiečių – Aušra Žemaitienė, Daiva Amalevičienė, Marija Burneikienė, Regina Jasinskienė, Algimantas Lūža, Aistė Kanapeckaitė-Čerenkovienė, Vitalija Morkūnienė, Giedrė Nagreckienė, Genė Sereikienė, Jūratė Jodeikienė, Audrius Vaidalauskas, Violeta Šolienė, Virginija Gricienė, Laima Žilytė. Kiekvienas darbas turi savo istoriją, kurią papasakojo dalyvavusieji parodos atidarymo metu.

Parodos organizatorė dėkojo visiems parodos dalyviams, kurie mielai atnešė savo darbus ir sutiko juos eksponuoti. „Labai visiems norisi tokių bendrų paro­dų, pasisėdėjimų po jų, labai tikiuosi, kad kitą parodą surengsime Velykoms, juo labiau, kad turime naują bibliotekos erdvę – neseniai atsidariusį Vaikų ir jaunimo skyrių. Pakalbinkime vieni kitus, savo krašto žmones, kad Velykoms surengtume dar didesnę parodą. Pasidžiaukime savo krašto žmonėmis, o jie tikrai džiaugiasi vieni kitais“, – sakė L. Žilytė. Paroda veiks iki vasario mėnesio.

Skraistė, skrynia, nuotraukos

Daivos Amalevičienės šeimos skraistė „Prisiminimai šildo“ – tai tik iš šeimos albumo paimti kadrai, atspausdinti ant drobės ir sujungti vąšeliu į skraistę. Žinoma fotografė, kuri yra ir puiki mezgėja, pristato rankų darbo sniego baltumo nertus skėčius, snaiges, staltiesę, o fotografijose užfiksuotas apsnigtas žiemos kelias link Labūnavos. Vienoje iš Laimos Žilytės nuotraukų įamžinta plunksna, anksti pavasarį nusileidusi ant kavos padėkliuko, fotografijos autorei sėdint prie nedidelio tvenkinuko ir geriant kavą.Užfiksuotuose Aistės Kanapeckaitės-Čerenkovienės žiemos vaizduose – žiemiškas miesto parkas, kol kas dar ne šių metų. Žiemos vaizdai ir Algimanto Lūžos nuotraukose. Parodoje eksponuojama Aušros Žemaitienės ,,Angelų skrynia“, Marijos Burneikienės tapybos darbai. Vienoje iš Reginos Jasinskienės fotografijų – vaizdas prie Nevėžio užtvankos, Skongalio gatvėje, kitoje – pirmojo sniego apsnigtų, tuo metu ant pievos gulėjusių vyšnių pora.

Pirštinės, sagės, šventi daiktai

Vitalijos Morkūnienės keturiose fotografijose – Paberžės vaizdai. ,,Dvejojau, ką pasirinkti atvežti į parodą, nes ji taip gražiai pavadinta – „Baltos Šventos Kalėdos“. Kadangi nuotraukose balto buvo nedaug, daug buvo spalvoto ir manau, kad švento. Man Paberžės bažnyčia atrodo tokia gyva, kaip naminis kažkoks gyvas daiktas, prie kurio norisi prisiglausti“, – savo darbus komentavo Vitalija. Genės Sereikienės fotografijose – žiema, užfiksuota Kėdainiuose nuo Šv. Juozapo bažnyčios kalno.

Parodos ,,Baltos Šventos Kalėdos“ autoriai.

Giedrės Nagreckienės eksponatai – autorinės keramikos sagės, kurias galima įsigyti. Virginijos Gricienės raštuotose pirštinėse – mūsų senolių močiučių išsaugota tradicija. Norintys šias pirštines gali taip pat įsigyti. Eksponuojamas parodos temai tinkantis tekstilininkės Violetos Šolienės gobelenas.

Fiksuoja gamtą ir savo augintinius

Tarp feisbuke viešinamų nuotraukų buvo pastebėti Jūratės Jodeikienės meniškose fotografijose užfiksuoti gamtos vaizdai, kuriuos ji matanti pro savo sodybos langą, netoli Juodkiškių tvenkinio, Taučiūnų kaime. „Man patinka fotografuoti augalus, voratinklius. O žiemos vaizdai man labai gražūs. Nors man mylimiausias metų laikas – ruduo, gal dėl to, kad rugsėjį aš gimiau. Mėgstu fiksuoti gėles, juk gamta yra tobuliausia kūrėja visomis prasmėmis. Tačiau be žmogaus įsikišimo, tarkim, gėlės, gali skursti ir išnykti. Pastaraisiais metais jaučiu didelę aistrą auginti pomidorus. Mėgstu fiksuoti ir savo augintinių gyvenimą – šeši katinukai ir Vokiečių aviganių veislės šuo puikiai sutaria. Visi katinukai yra skirtingo charakterio, kaip ir žmonės, didžioji dalis –pamestinukai, vieni rasti vienur, kiti – kitur“, – apie laisvalaikio pomėgį – meilę gėlėms, gamtai, savo augintiniams ir fotografijai – pasakojo J. Jodeikienė.

Audriaus Vaidalausko iš Labūnavos tapybos darbuose – anūkė ir diedukas, kuris vienkiemyje laukdavo medžiotojų, grįžtančių iš medžioklės, kurie jam duodavo šernienos porciją. ,,Tapau savo laisvalaikiu, grįžęs po darbo. Čia tarsi narkotikas – vieni po darbo geria, kiti – televizorių žiūri, dar kiti – tapo“, – prisipažino labūnaviškis, tapantis nuo vaikystės.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.