Babėnų šilas kėdainiečių mėgiama poilsio vieta, tad dažnas jį norėtų matyti mažai paliestą ir natūralų.

Tikriausiai dabar tokia mada: kirsti ir kirsti medžius, palikti plynas erdves.
Kai prieš 30 metų atvykau į Kėdainius, tada ir dabar daugiau ar mažiau užterštą miestą (chemija, kitos pramonės įmonės), maniau, kad čia bus skiriamas didžiulis dėmesys, kad ne tik būtų išsaugomi medžiai, bet ir jų sodinama kuo daugiau, nes medžiai – žemės (ir miesto) plaučiai. Maniau, kad pastačius naują mikrorajoną (tada vadintą Žvaigždžių vardu, dabar net nežinau, kaip jis vadinamas, tai Respublikos, Chemikų, Liaudies gatvės), būtinai bus įveistas naujas parkas (kaip Gegučių), naiviai vyliausi, kad prie ,,Šoros” jis ir suoš.
Deja, deja… Ten dabar automobilių stovėjimo aikštelė. Architektams neatrodė būtina prie naujų namų planuoti bent medžių gojelius. Vėliau (kadangi gyventojai vis tiek pasodindavo vieną kitą medį) buvo pasakyta, kad tai menkaverčiai medžiai, jie gali greitai išgriūti ant automobilių ir pan. Todėl buvo kertami ir kertami. Tik vienur kitur prie daugiabučių namų medžiai tarsi netyčia buvo palikti žaliuoti.
Anksčiau buvo sakoma, kad vietoj iškirstų medžių bus pasodinta naujų. Deja, tai, kas pasodinta, neatperka tų miesto kirtimų. Šiais metais kertama ypač daug medžių. Švarinami parkeliai ir parkai (kaip Gegučių ir didysis miesto parkas), netgi kalnai (kaip kalnas prie Kultūros centro). Gal galima džiaugtis, kad želdiniai tvarkomi, kertami krūmokšniai, nedideli medžiai. Tik ar visur pamatuotai?
Pagalvojau: na, plynesnės parkų erdvės, bent jau Babėnų šile pajusiu tikrą mišką, bent čia galėsiu pabūti tikroje, natūralioje gamtoje. Ne kartą jame pasivaikščioju, bet jau kuris laikas nebuvau buvus. Ir štai praėjusį sekmadienį su drauge išsiruošėme. Nuo ,,Pušelės” parduotuvės iki ligoninės, tik, žinoma, per pačią miško gilumą, takeliais. Jau prie vadinamojo ,,Generolo kapo” ar kaip ta vieta vadinasi (poilsio aikštelė ne per toliausia nuo ,,Pušelės”) pamatėme rąstų rietuvę. Ir ne kažkokių nestorų malkų ar šakų, bet ir storesnių ar visai storų medžių. Eidamos gilyn sodų link pamatėme vis daugiau nuogų, tik ką atsiradusių kelmų, vietomis ir labai storų ar dviliemenių, triliemenių medžių. Buvo prikrauta ir galybė šakų. Vienoje vietoje (pėsčiųjų take!) du vyrai krovė į lengvojo automobilio priekabą rąstus, tiesa, jie nebuvo stori. Daugybė dar augančių medžių buvo pažymėti raudonai (juos irgi iškirs?, netgi vienas aukštas didelis ąžuolas buvo pažymėtas, na, gal nesuprantu žymėjimo, gal vis dėlto jį paliks?). Prie pėsčiųjų tako buvo gilios sunkvežimių padarytos vėžės.
Nejau negalima bent jau Babėnų šilo palikti kaip mažai paliesto, natūralaus šilo? Suprantu, kad reikia išvalyti išvartas, na, gal kai kuriuos plonyčius medelius, gal jie čia skurs… Bet pjauti storus didelius medžius? Eidama taku grožėdavausi kamienais. Nejau prie takų neliks tokių gražių medžių? Nuotaika buvo sugadinta. Tik netoli ligoninės atsigavo širdis, nes tas plotas dar nebuvo paliestas pjūklų. Nejau mišką norime paversti parku, kur būtų daug erdvių, bet neliktų natūralios gamtos dvasios?

Zita ZOKAITYTĖ

About The Author

Related Posts

2 Responses

  1. aist

    Aš nuo 1968 metu po Babėnų šilą vaikščiojau, gražus miško pavidalo šilas. Čia kažkam užėjo medžių kirtimo manija, gal kas malkų pritrūko. Retinti mišką būtina, bet kam reikia pjauti ąžuolus, kitus vertingus medžius? Mano manymu, tai kas pasodinta tarybiniais laikais, to būti negali, viską reikia išnaikinti, o naujo juk nieko nesukuria. Vilniuje iškirto medžius dėl tiesaus dviračių tako (o kodėl jis negali būti su pavingiavimais, juk čia ne trekas?), Gedimino kalną nuskuto – baisu pažiūrėti ( o dar labai didžiuodamasi pasikviečiau iš užsienio draugų, kurie nebuvo matę Pilies – nu, parodysiu dabar, pabėgs neatsisukdami, biški sarmata, bet…), Ukmergeje Piliakalnį skuta, mat, kaip ten sakoma – erdvės maža. O PROTO ar nemaža?

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.