Praėjusią savaitę aplankius Ąžuolaičių kaimą jame buvo jaučiama ramybė – išmokos dar nemokėtos, tad dažnas gyventojas ramiai dirbo įprastus darbus, šildė namus. Kaimo centre sutikti jaunuoliai paklausti, kuo užsiima laisvalaikiu tik liūdnai palingavo galvas: „Nebeturime ką veikti. Seniau atbėgdavome į biblioteką, kur susitikdavome, pakalbėdavome, padiskutuodavome, o dabar tik iš įpročio ateiname prie bibliotekos ir vėl išsiskirstome.“

Petras Vaitelis neslepia, jog yra piktas ant rajono valdžios už sprendimą uždaryti Ąžuolaičių kaimo biblioteką.

Petras Vaitelis neslepia, jog yra piktas ant rajono valdžios už sprendimą uždaryti Ąžuolaičių kaimo biblioteką.

Iš tiesų ąžuolaitiškiai kone vienbalsiai tvirtina, kad pastarojo laiko nuotaikos liūdnos.

Gaili paslapčia išvežtų knygų
„Kažkaip negražiai išeina. Esu labai piktas ant dabartinės rajono valdžios. Būtų labai gerai, kad valdininkų žodžiai ir darbai nesiskirtų. Kai pamatėm, kaip slapta kaime uždaroma biblioteka, tai net kraujas sustingo. Pikta ir liūdna dėl tokio kaimo tamsinimo. Sukrovė, išvežė knygas. Matyt, valdžia tikisi, kad tamsuolius bus lengviau valdyti. Nereikia žmonių juokinti kalbomis, kad mūsų biblioteka uždaryta dėl taupymo. Kiek tokios kaimo bibliotekėlės išlaikymas kainuoja – manau, kad per mėnesį vienas valdininkas su visokiais priedais uždirba daugiau negu mūsų bibliotekininkė gaudavo per metus. kaimuose turime sudėtingą situaciją ir valdžia ją dar labiau komplikuoja. Prieš rinkimus politikai atvažiuoja į kaimus ir postringauja apie gražų rytojų, žarsto pažadus, kaip bus rūpinamasi visais, neišskiriant nė mažiausių bei atokiausių rajono gyventojų. O ką rodo gyvenimas? Atvirkščią variantą – mes niekam neįdomūs ir nerūpim“, – liūdnai apie nykų kaimo gyvenimą kalbėjo Ąžuolaičių kaimo aktyvistas ūkininkas Petras Vaitelis.

bibliotekos_1905

Biblioteka Ąžuolaičiuose buvo uždaryta praėjusių metų gruodžio pirmąją. Nuo tada ištuštėjusiame pastate liko tik bendruomenės centras.

Svajonės apie vaikų centrą – sudužo
Buvusio kaimo bendruomenės pirmininko P. Vaitelio teigimu, ąžuolaitiškiai turėjo viltį bibliotekoje įrengti vaikų dienos centrą, kad mažieji kaimo gyventojai turėtų kur gražiai ir turiningai praleisti laiką. „Niekam ne paslaptis, kad kaimuose netrūksta įvairių žmonių: yra ir tvarkingų šeimų, tačiau visur galima sutikti tokių, kurie nevengia išgerti. Tad mes pasitarę galvojome, jog tokiame centre vaikai pabūtų šiltai, o ir iš „bambalinės“ aplinkos išeitų. Jau planavome, kaip ieškosime, kas gali sušelpti kokiu kompiuteriu, ruošėmės rašyti projektą. Deja, dabar to nebereikia. Ko vertas centras, jei jis bus uždarytas?“ – svarstė P. Vaitelis. Ūkininko teigimu, biblioteka Ąžuolaičiuose buvo likusi vienintelė šviesi ir jauki vieta, kurią mėgo visas kaimas – čia nuolat sukiodavosi vaikai ir jaunimas, o suaugusieji ateidavo ne tik knygų ar laikraščių pasiimti paskaityti, bet ir kaimo bei rajono naujienomis pasidalyti.

Vienintelis Vytautas Česlovas Liutkevičius nenutraukė knygų skaitymo ir jau tapo Dotnuvos bibliotekos lankytoju.

Vienintelis Vytautas Česlovas Liutkevičius nenutraukė knygų skaitymo ir jau tapo Dotnuvos bibliotekos lankytoju.

Protestuoja nebeskaitydami
Panašiai kalbėjo ir kiti aplankyti ąžuolaitiškiai. Raimondas Babenskas, buvęs ištikimas bibliotekos lankytojas, nukirto trumpai drūtai: „Neliko bibliotekos, tai ir mano draugystė su knyga baigėsi. Į kitą kaimą tikrai nevažiuosiu ir knygų daugiau nebeskaitysiu. Jei jau valdžia daro nesąmones, mes su jomis nesitaikstysim. Mano nebeskaitymas taps tyliu pasipriešinimu.“
Už poros namų nuo R. Babensko gyvenantis jo pusbrolis Virmantas su mama Genovaite ilgus metus buvo ištikimi bibliotekos skaitytojai. „Labai mėgstu knygas. Pastaruoju metu negalėdavau atsitraukti nuo nuotykių istorijų ar istorinių romanų. Tikrai jausime bibliotekos netektį. Nežinau, ar rasiu laiko nuvažiuoti į Dotnuvos biblioteką. Kai turėjome knygas pašonėje, tai jas skaitydavome be pertraukos. Dabar bus kitaip. O mama griežtai pasakė, kad nebeskaitys, jei jau taip negražiai su mumis pasielgė. Gaila, kad viskas naikinama. Ne tokio gyvenimo tikėjomės“, – sakė Virmantas Babenskas.

Į kitą biblioteką nuėjo vienas ąžuolaitiškis
Kol kas vienintelis ąžuolaitiškis Vytautas Česlovas Liutkevičius užsiregistravo ir tapo Dotnuvos bibliotekos skaitytoju. „Kai neturiu ką veikti, skaitau. Be knygos gyventi negaliu. Labai liūdna, kad netekome bibliotekos savame kaime. Man lengviau, važinėju mašina, tai ir nulekiu knygų pasiimti. Kitiems kaimynams bus sunkiau. Manau, kad toliau skaitančių liks labai nedaug. Juk mūsų bibliotekininkė buvo labai rūpestinga bei paslaugi – ji ne tik visus svetingai sutikdavo savo knygų karalijoj, bet po darbo su dviračiu perlėkdavo kaimą ir skaitytojams padalindavo knygų. Dabar tokio paslaugumo nebeturėsime“, – sakė mieliau knygas skaitantis negu televizijos programas žiūrintis V. Č. Liutkevičius. Garbaus amžiaus vyriškis buvo teisus, po Ąžuolaičių bibliotekos uždarymo į Dotnuvą knygų atėjo tik jis vienas. Tai patvirtino ir Dotnuvos bibliotekininkė Virginija Bagdonienė. Moters teigimu, dar yra laiko, tad galbūt skaitytojų gretos pasipildys.

Bibliotekai atidavė 53 metus
Buvusi Ąžuolaičių bibliotekos vedėja Regina Vaicekauskienė tarp knygų sukiojosi net 53 metus. „Labai gaila buvo atsisveikinti su biblioteka. Labai skaudama širdimi palikau savo ištikimus skaitytojus, kurių turėjau net 225. Galvoju, kad vaikučiai ir jaunimas nepamirš knygų skaitymo, tačiau vyresniems žmonėms kils problemų. Visą gyvenimą atidaviau, kad žmonės mylėtų knygas, kad šviestųsi, pažintų pasaulį, tad išsiskirti su ąžuolaitiškiais buvo itin skaudu“, – sakė buvusi ilgametė bibliotekininkė. Moteris iki praėjusių metų gruodžio pirmos iš Dotnuvos į Ąžuolaičius kasdien važiuodavo dviračiu, kad galėtų šviesti kaimo žmones. „Negi tikrai reikėjo uždaryti biblioteką, kuri buvo žmonių susibūrimo vieta? Matyt, reikėjo“, – atsiduso R. Vaicekauskienė.

About The Author

Related Posts

One Response

  1. Steponas

    Piktumas ima: pinigų pakanka tam, kad Tarybos nariai patys sau pasidvigubintų išmokas už „pasiaukojama darba rajono labui“, nepristinga jų ir griūvančiam ,,Vikondos“ pastatui (buvusiai parduotuvei “Saulutė“) išpirkti, ir naujiems savivaldybės valdininkų automobiliams įsigyti, o kaimų bibliotekėlėms lėšų mat ima ir pristinga. Negi žmonės dar tiki, kad valdžia ,,viską daro tik jų labui“?

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.