Ąžuolaičiuose ir Keleriškiuose vėl atidarytos bibliotekos

Kai 2013-ųjų metų pabaigoje anuometinė valdančioji dauguma užsimojo iššienauti mažesniųjų kaimų bibliotekas, daugelis kraštiečių tik gūžčiojo pečiais: „Juk taip naikinami paskutiniai kultūros ir šviesos židiniai kaimuose.“

Rajono meras S. Grinkevičius buvo vienas pirmųjų vėl atidarytos Keleriškių bibliotekos lankytojų.

Tad nenuostabu, kad politinei situacijai Kėdainių krašte pasikeitus, naujieji rajono vadovai suskubo tesėti duotą pažadą – uždarytąsias bibliotekas vėl atidaryti, o kitų uždarymą sustabdyti.
„Dabartiniai rajono vadovai ir savivaldybės administracijos komanda stengiasi laikytis visų duotų pažadų. Sakėme, kad stengsimės atgaivinti kaimus, tai tą ir darome. Jokiu būdu iš kaimuose gyvenančių žmonių negalima atimti kultūros ir turiningo užimtumo. Smagu, kad rajono Taryba pritarė norui vėl atidaryti bibliotekas. Dabar esame puikus pavyzdys ir kitiems rajonams, kad mums rūpi visų kraštiečių įvairiapusis raštingumas. Šiandienos biblioteka nebėra vien knygų išdavimo punktas, tai turtingas informacinis centras, kuriame galima gauti visapusišką informaciją ir paslaugas. Tai jauki vieta nedideliems susitikimams ar kameriniams renginiams. Šie metai yra paskelbti bibliotekų metais. Tad mūsų sprendimas atidaryti bibliotekas tapo labai prasminga dovana tiek bibliotekininkams, tieks bibliotekas lankantiems kraštiečiams“, – sakė rajono meras Saulius Grinkevičius, pirmomis atidarytųjų bibliotekų darbo dienomis nuvykęs susipažinti su bibliotekininkėmis ir jų planuojamais darbais.

Skriauda atitaisyta
Ąžuolaitiškiams ir keleriškiečiams padaryta skriauda dabar atitaisyta – jiems bibliotekos sugrąžintos. Abi įstaigos nuo vasario pradžios vėl veikia tose pačiose patalpose, kur buvo iki uždarymo. Be to, Ąžuolaičiai turės net turtingesnę įstaigą negu anksčiau – joje bus ne tik laikraščių, žurnalų ir knygų, žaisloteka, bet ir viešojo interneto prieiga, ko seniau neturėta. „Mes stengėmės sukurti dvi nedideles šiuolaikiškas mažas bibliotekas su didelėmis galimybėmis. Bibliotekose pastatėme naujus baldus, atvežėme naujus kompiuterius. Kol kas vėl prikeltose bibliotekose knygų nebus daug, bet jų fondai bus nuolat pildomi pagal skaitytojų pageidavimus“, – sakė Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos direktorė Birutė Ruzgienė.
Keleriškių bibliotekoje iš trijų kandidatų bibliotekininko vietos konkursą laimėjo anglų kalbos mokytoja Vaida Bilienė. Ąžuolaičiuose dirbti iš keturių kandidatų buvo pasirinkta socialinė pedagogė Kristina Masiliūnienė. Moterys, laimėjusios konkursus, susipažino su biblioteka, jos darbo specifika, įsigilino į būsimų pareigų subtilybes ir nuo vasario drąsiai ėmėsi darbų.
Abi bibliotekininkės dirbs po pusę etato. Ąžuolaičių biblioteka skaitytojų lauks nuo antradienio iki penktadienio nuo 14 iki 18 valandos, šeštadieniais nuo 10 iki 14 valandos. Keleriškių biblioteka nuo antradienio iki penktadienio dirbs nuo 13 iki 17 valandos, šeštadieniais – nuo 11.30 iki 15.30 valandos. Išeiginės dienos numatytos sekmadieniais ir pirmadieniais.

Be bibliotekos gyveno dvejus metus
Ąžuolaičių biblioteka buvo uždaryta nuo 2014 metų sausio. Po šios įstaigos uždarymo kaimo jaunimas neslėpė, kad gyvenimas tapo niūresnis: „Nebeturime ką veikti. Seniau atbėgdavome į biblioteką, kur susitikdavome, pakalbėdavome, padiskutuodavome, o dabar tik iš įpročio ateiname į tą vietą, pastoviniuojame ir išsiskirstome.“
Ąžuolaičių kaimo ūkininkas Petras Vaitelis prieš porą metų neslėpė apmaudo. „Biblioteka buvo vienintelė šviesi ir jauki vieta, kurią mėgo visas kaimas: joje nuolat sukiodavosi vaikai ir jaunimas, o suaugusieji ateidavo ne tik knygų ar laikraščių pasiimti paskaityti, bet ir kaimo bei rajono naujienomis pasidalyti“, – anuomet kalbėjo ūkininkas.
Buvusi Ąžuolaičių bib­liotekos vedėja Regina Vaicekauskienė tarp knygų sukinėjosi net 53 metus. „Turėjau net 225 skaitytojus. Visą gyvenimą atidaviau, kad žmonės mylėtų knygas, kad šviestųsi, pažintų pasaulį. Negi tikrai reikėjo iš žmonių atimti šią biblioteką?“ – atsiduso moteris.

Biblioteka – kaimo širdis
Kiek daugiau negu prieš dvejus metus, sužinoję apie bibliotekos uždarymą, keleriškiečiai nuogąstavo, kad toks sprendimas buvo priimtas nepasitarus su kaimo bendruomene.
„Biblioteka tapusi tarsi kaimo širdis. Čia kasdien renkasi ir vaikai, ir suaugusieji. Juk neturime nei parduotuvės, nei kultūros įstaigos, nei mokyklos“, – sužinojusi, kad kaimas neteks bibliotekos prieš porą metų kalbėjo keleriškietė Renata Verikienė.
Keleriškių bibliotekininkė Genovaitė Steponavičienė šiam darbui buvo atidavusi 43 metus.
„Keleriškiuose gyvena apie pusketvirto šimto, o bibliotekos skaitytojų sąraše – 123 žmonės. Užsuka į ją ir aplinkinių kaimų gyventojai.
Kadangi spaudos negauname daug, tai skaitytojai, nusipirkę žurnalą ir jį perskaitę, atneša į biblioteką, kad naujienas sužinotų ir kaimynai.
Vieni ateina panaršyti po internetą, kiti dokumentų nusiskenuoti, treti ko nors pasimokyti. Gaila, kad iš žmonių norima atimti tai, ko jiems reikia“, – 2013-ųjų metų pabaigoje kalbėjo G. Steponavičienė.
Sužinoję, kad biblioteka kaimui grąžinama keleriškiečiai džiaugėsi: „Vėl galėsime grįžti prie knygų skaitymo.“