Šiomis dienomis Akademijos miestelyje prie Dotnuvos įsikūręs Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutas su šalies ir užsienio partneriais mini augalų selekcijos Lietuvoje 95-metį.

Žemdirbystės instituto darbuotojai pakvietė kolegas iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Baltarusijos apžiūrėti laukų, kuriuose sėjami ir atrenkami augalai.

Augalų selekcija – turbūt neišsemiamas mokslo baras nuo pačių žmonijos ištakų iki šių dienų, ypač turint galvoje klimato kaitos iššūkius. Šis žemės ūkio plėtrai skirtas mokslas Lietuvoje turi gilias tradicijas ir sėkmingai gyvuoja iki šiol.

Veislės – ne tik Lietuvai
Susipažinti su augalų sėklininkystės ir selekcijos pasiekimais tautiečius ir kolegas iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos pakvietė birželio 19-20 dienomis Žemdirbystės institute vykusi tarptautinė konferencija „Augalų selekcija – mokslas žemės ūkio plėtrai“.
Pasak Žemdirbystės instituto direktoriaus, dr. Gintaro Brazausko, Dotnuvos selekcininkų pasiekimai tikrai yra įspūdingi: sukurta daug pagrindinių žemės ūkio augalų rūšių veislių, kurios labai sėkmingai auginamos Lietuvos laukuose ir aplinkinėse šalyse, o taip pat kelios įsitvirtino ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje. Pastaruoju metu už Atlanto esančios rinkose ypač jaučiamas susidomėjimas pašarinių žolių veislėmis, tad mūsų selekcininkai tikisi ateityje plėstis į šias rinkas.
Institute vykdomos pagrindinių žemės ūkio augalų selekcinės programos – tai žieminiai kviečiai, miežiai, pastaraisiais metais labai populiarėjantys žirniai, taip pat įvairios žolių rūšys, skirtos tiek pašarui, tiek vejoms.
Selekcininkai atsižvelgia į klimato kaitos keliamus iššūkius žemės ūkiui. „Tai nėra labai greitas procesas, bet pastaraisiais metais jis stebimas vis aiškiau. Tai aktualu ne tik Lietuvos, bet ir platesnio regiono žemdirbiams. Šioje srityje bendradarbiaujame su Skandinavijos mokslo įstaigomis, siekdami užtikrinti, kad tyrimai ir veislės būtų aktualūs platesniam regionui“, ­ sakė dr. G. Brazauskas.

Atsiliepia į žemdirbių poreikius
Per visą augalų selekcijos laikotarpį, nuo 1922-ųjų, Dot­nuvoje buvo sukurtos 325 naujos veislės. Per atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį Žemdirbystės instituto selekcininkai sukūrė 34 javų, 14 pupinių grūdinių ir 58 daugiamečių žolių veisles. Javų selekcijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. (HP) Vytautas Ruzgas teigia, kad augalų selekcija gyvuos tiek, kiek selekcininkai kurs konkurencingas veisles. Naujos veislės yra efektyvios dešimt, daugiausia – dvidešimt metų, vėliau rinkai reikia naujos kokybės. „Kasmet įregistruojame po kelias naujas veisles. Ūkininkams reikia veislių, kurios duoda daugiausia derliaus. Žinoma, kokybiniai parametrai taip pat svarbūs“, – sakė ilgametis instituto darbuotojas.
Didžiausią arealą Lietuvoje užima kviečiai, tad selekcininkai daug dėmesio skiria žieminių kviečių veislių kūrimui. Pernai sukurta naujausia veislė „Herkus“, tarp populiariausių taip pat išlieka „Sedula“, „Gaja“, „Kena“.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.