Birželio 5 ir 7 dienomis didžiausia Kėdainių rajono bendrovė „Lifosa“ visus norinčius kvietė į tradicija tampančias atvirų durų dienas, kurių metu buvo sudarytos visos galimybės ne tik išsamiai susipažinti su bendrovės veikla, ateities planais, bet ir nuvykti į jau legenda tampančius fosfogipso kalnus. O tarp ekskursijos dalyvių būta ne tik vyresnio amžiaus žmonių, bet ir šešiamečių, kuriems pamatyti baltuosius kalnus buvo didžiausia svajonė.

Baltaisiais kalnais galima ne tik pasivaikščioti, bet ir paliesti juos sudarančią medžiagą.

Atvirų durų renginių metu „Lifosą“ aplanko ne tik kėdainiečiai. Sulaukiama svečių ir iš Raseinių, Kauno, Jonavos, Kauno, Vilniaus, Alytaus. „Mūsų gamykla labai atviralankytojams. Mes nuolat priimame svečius. Gana dažnai įmonę lanko mokiniai, studentai. Būna ir senjorų vizitų. Pastarųjų trejų metų statistika byloja, kad šiltuoju metų laiku, nuo gegužės iki spalio, mūsų gamyklą aplanko per penkiasdešimt ekskursantų grupių“, – sakė bendrovės „Lifosa“ administracijos direktorius Juozas Baniota.

Ekskursantai apsilankė gamyklos muziejuje, taip pat iš arti susipažino su sieros rūgšties cecho valdymo pultu bei jo operatoriais, prižiūrinčiais gamybinius parametrus. Vėliau dalyviai apžiūrėjo milžinišką amofoso cecho produkcijos sandėlį, kuriame šiuo metu talpinama apie 20 tūkst. tonų trąšų.

Taip pat buvo aplankyta bene didžiausia AB „Lifosa“ įžymybė – baltieji kalnai. Jie padarė didžiausią įspūdį tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems. Ekskursijos dieną švietusi skaisti saulė leido pasižvalgyti nuo kalnų ir apžiūrėti ir Kėdainių miestą, ir apylinkes.

Atvirumas duoda vaisius

Taip aukštai įmanoma pagauti ir vėją…

Atvykstančiųjų į „Lifosą“ lūkesčiai gana skirtingi – vieni gyvena dar keturiasdešimties metų senumo žiniomis apie įmonę, kiti jau žino, kad gamykla – moderni, šiuolaikiška, naši ir nuolat žengianti pirmyn. Bendrovės vadovų teigimu, pastaraisiais metais lifosiečiai į gamybos procesų atnaujinimą investuoja vidutiniškai po 12 milijonų eurų kasmet.

„Apie 30 procentų investicijų yra skirta gamtosauginėms programoms. Tad tie, kas atvyksta į gamyklą joje nebuvę kokius trisdešimt metų, sunkiai gali patikėti, kaip viskas pasikeitę. Mes dirbame našiai, kokybiškai ir saugiai. Labai smagu, kad ir žmonių nuomonė apie gamyklą labai stipriai keičiasi. Mums pavyko sugriauti gausybę mitų, sklandžiusių daugybę metų: neva „Lifosoje“ dėl taršos neįmanoma dirbti, kad čia žmonės engiami, o pradėję dirbti ištveria vos keletą mėnesių. Žmonės pas mus atvykę pamato, kad tai absoliuti netiesa“, – šypsodamasi teigė. J. Baniota ir čia pat pridūrė, kad tokias kalbas dažnai palydintis tik nuoširdžiu juoku.

Kėdainiečiai puikiai žino, kad čia dirba mūsų pačių bendruomenės nariai. Ir norinčiųjų gaminti trąšas tikrai netrūksta.

„Darbuotojų trūkumo nejaučiame jau daugelį metų. Kėdainiečiai labai noriai dirba mūsų gamykloje, nes čia gauna puikias darbo sąlygas, visas socialines garantijas ir orų atlyginimą. Jo vidurkis šiais metais siekia daugiau nei 1 600 eurų.

Ekskursijos dalyvius su bendrovės „Lifosa“ veikla supažindino Gamybos skyriaus inžinierius-technologas Andrius Tunaitis.

Bendrovės „Lifosa“ vadovus itin žavi jaunimo smalsumas – jauniems žmonėms įdomu viskas: pradedant bendru supratimu, kas yra trąšos, kam jos reikalingos, ir baigiant klausimais apie gamybos procesus bei pardavimus.

Bendrovės variklis – moderniausios technologijos

Autobusu vykstant į galutinį tašką – fosfogipso kalnus, bendrovės „Lifosa“ atstovai sulaukė daugybės klausimų, ne tik apie bendrovės istoriją, bet ir apie nūdienos aktualijas bei ateities planus. Buvo ir girdėjusių, kad praėjusiais metais buvo atidarytas naujas, itin modernias trąšas gaminantis cechas.
2017-aisiais bendrovė pradėjo gaminti pažangų ir aplinkai draugiškesnį produktą – tirpias kristalines monoamonio fosfato trąšas. Į naująjį cechą investuota 24 mln. eurų ir sukurta 17 naujų darbo vietų.

„Labai džiaugiamės, kad pernai užbaigėme labai sudėtingą, daug žmogiškųjų išteklių pareikalavusį projektą. Tačiau svarbiausia – galutinis rezultatas. Galime didžiuotis, kad pradėjome gaminti produktą, kuris ne tik efektyvesnis už iki šiol gamintą, bet ir daug draugiškesnis aplinkai“, – ekskursijos dalyviams sakė „Lifosos“ Gamybos skyriaus inžinierius-technologas Andrius Tunaitis.
Jo teigimu, iki šiol bendrovė taip pat gamino monoamonio fosfatą, tačiau jis buvo ne toks tirpus, jam ištirpus likdavo nuosėdų.

Atvykus į baltuosius fosfogipso kalnus būtina įsiamžinti…

„Naujosios trąšos – kaip cukrus. Jos visiškai ištirpsta vandenyje, nelieka jokio pėdsako – vanduo išlieka visiškai skaidrus. Tirpiojo monoamonio fosfato trąšas dėl jų savybių puikiai galima naudoti drėkinant šiltnamiuose augančius augalus kapiliarinio laistymo sistemomis, taip pat šias trąšas galima naudoti siekiant augalus pamaitinti per lapus“, – pabrėžė A. Tunaitis.
Dar vienas didžiulis šių trąšų privalumas – jos yra itin draugiškos aplinkai, mat jų gamybos metu praktiškai neišmetama teršalų.

Apie ateities planus kalbėdamas J. Baniota tikino, kad šiemet bendrovė „Lifosa“ vėl pateiks gerų naujienų – antroje metų pusėje turėtų pradėti veikti karbamido fosfato cechas, kurio veiklos užtikrinimui bus priimta dar apie septyniolika darbuotojų.

„Tolimesnėje ateityje bendrovė turėtų pradėti gaminti trąšas su kaliu. Tai būtų išskirtinis produktas, kurio Lietuvoje iki šiol niekas negamina“, – apie šviesią bendrovės „Lifosa“ ateitį pasakojo administracijos direktorius.

Įdomiausi – gipso kalnai

Įdomiausia atvirų durų renginio dalis – išvyka į baltuosius gipso kalnus. „Lifosos“ balto fosfogipso kalnai – unikalus reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir Pabaltijyje. Fosfogipsas – tai gipsas su maža fosfatų (trąšų) priemaiša, atsirandantis fosforo rūgšties gamybos proceso metu. Kalnai trąšų gamyklos pašonėje pradėti pilti nuo 1968 metų.

Ekskursijoje po didžiausią Kėdainių rajono bendrovę „Lifosa“ dalyvavo ir žinomas krašto verslininkas Audrius Stašaitis.

„Vyksta įvairios diskusijos, kaip panaudoti šį fosfogipsą. Kol geriausias variantas nerastas, mums lieka tik jį kaupti ir laukti. Dalį gipso išsiveža pievagrybių augintojai, o kitas pilamas į kalną ir laukia geresnių laikų. Anksčiau pradėti formuoti kalnai dabar jau apaugę medžiais ir žole. Pastebėjome, kad ant jų geriausiai auga ąžuolai ir riešutmedžiai“, – sakė J. Baniota.

„Labai dėkojame visiems kėdainiečiams, kurie taip aktyviai dalyvavo „Lifosos“ organizuotame renginyje. Džiaugiamės, kad krašto bendruomenė domisi mūsų veikla – tai puikiausias įrodymas, kad esame reikalingi ir svarbūs vieni kitiems. Kraštiečiams, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalėjome suteikti galimybės apsilankyti mūsų bendrovėje, neverta nusiminti. Į tokį patį renginį tradiciškai visus pakviesime kitais metais“, – pažadėjo administracijos direktorius.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.