Jau ne kartą susirinkę darbo grupės dėl nuotekų tvarkymo problemų kaimiškosiose seniūnijose sprendimo nariai nutarė, kad reikia apvažiuoti visas rajono seniūnijas ir patiems įsitikinti, kaip individualiai tvarkomos nuotekos kaimuose bei miesteliuose.

Darbo grupės dėl nuotekų tvarkymo problemų kaimiškosiose seniūnijose prendimo nariai nutarė, kad reikia apvažiuoti visas rajono seniūnijas ir patiems įsitikinti, kaip individualiai tvarkomos nuotekos kaimuose bei miesteliuose.

Pasak darbo grupės pirmininko Kėdainių rajono tarybos nario Algimanto Kižausko, daugelyje kaimų nuotekų problemų netrūksta. „Problemų dėl nuotekų tikrai yra daug ir jos labai rimtos. Dar nuo sovietmečio turime tokio palikimo, kad nežinia, kada situaciją suvaldysime. Pavyzdžiui, Mantviliškio kaime kai kuriose gatvėse yra patiestos nuotekų trasos, į jas suteka turinys iš individualių namų, o visos nuotekos galiausiai subėga į upelį.
Be to, stebina ir žmonių nenoras jungtis prie tikrai tvarkingų pastaraisiais metais nutiestų nuotekų trasų.
Yra ir tokių žmonių, kurie turi įsirengę nuotekų talpas prie savo namų, bet jas subado, kad dalis turinio subėgtų į žemę, o likusį tik labai retai išveža. Būna atvejų, kai nuotekos nevežamos į nustatytas vietas, o jos išpilamos tiesiog ūkininkų laukuose. Mano paties žemėje prie Plinkaigalio kaimo kai kurie žmonės padarė tiesiog nuotekų kūdrą. Kaip man tokioje užterštoje žemėje dirbti? Panašių atvejų yra ne vienas. Turime pradėti kontroliuoti situaciją. Žmonės turi suprasti, kad neužtenka susitvarkyti namus ir apsikuopti kiemą, reikia ir aplinka bei supančia gamta pasirūpinti“, – sakė A. Kižauskas.
Jis pridūrė, kad nuotekų tvarkymas visiems įkandama prievolė: „Aš pats gyvenu kaime. Turime penkių kubų talpą. Už jos išvežimą sumokame apie keturiasdešimt eurų. Tai gana protinga suma, juk mieste žmonės irgi moka už vandenį ir nuotekų tvarkymą. Galime paklausti miestiečių, kiek jiems kas mėnesį atsieina tos paslaugos. Jei palyginsime, manau, kad bus panašios išlaidos.“
Bendrovės „Kėdainių vandenys“ direktorius Kęstutis Vaitkevičius neslepia apmaudo, kad naujai įrengiamos nuotekų trasos nėra maksimaliai išnaudojamos: „Gaila, kad žmonės gyvena taip, tarsi norėtų kažką apgauti. Tačiau netvarkingai elgdamiesi su nuotekomis skriaudžiame patys save. Yra kaimų, kur nuotekų trasos išnaudojamos maždaug 75 procentais, tačiau yra ir tokių kaimų, kur jų naudojimas tesiekia vos 30 procentų. Tokį antirekordą turi Angiriai. Paobelio, Vainotiškių kaimuose prie nuotekų trasų prisijungę apie 60 procentų gyventojų. Gaila, kad mūsų bendrovės darbuotojai neturi teisės tikrinti, kaip tvarkomos nuotekos, tačiau pažeidimų tikrai pastebime. Labai gerai, kad ta problema yra iškelta. Suvienijame jėgas ir bandysime padaryti daugiau tvarkos negu dabar yra.“
Darbo grupės darbe aktyviai dalyvaujantys aplinkosaugininkai sakė, kad sulaukia pranešimų apie nuotekų tvarkymo pažeidimus, neapsieinama ir be pažeidėjams skiriamų baudų. „Baudos už nuotekų tvarkymo reglamento pažeidimus gana nemažos. Pirmą kartą prasižengus galima sulaukti baudos nuo 60 iki 300 eurų. Už pakartotinį pažeidimą baudos gerokai didesnės: nuo 300 iki 1150 eurų. Jei nuotekos suleidžiamos į drenažo sistemas, tada baudos svyruoja nuo 120 iki 580 eurų“, – sakė Kėdainių rajono aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas Albertas Narvydas.
Darbo grupė nutarė, kad jau artimiausiu metu pradės važinėti po seniūnijas, tikrins, kaip individualiai tvarkomos nuotekos, su kokiomis problemomis kraštiečiai susiduria. „Tikimės išsiaiškinti situaciją ir tada bandysime spręsti, ką galime padaryti, kad padėtis keistųsi. Gal reikia rasti galimybių per rajoną paleisti nuotekų išvežimo mašinas, kurios pagal sudarytą grafiką važiuotų į numatytus kaimus ir teiktų paslaugą. Juk buitinių atliekų išvežimą puikiai sutvarkėme, tad galime suvaldyti ir aplinkos teršimą nuotekomis“, – įsitikinęs A. Kižauskas.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.