Sukako lygiai metai, kuomet mirė „Rotary“ klubo narys, buvęs jo Kėdainių skyriaus vadovas Petras Staliorius. Ta proga klubo broliai Lietuvos geografiniame centre, Ruoščių kaime atidengė velioniui skirtą medinį paminklą-stogastulpį. O ir vieta pasirinkta neatsitiktinai – būtent P. Staliorius prieš 13 metų šią vietą pradėjo gražinti ir begalinės savo iniciatyvos dėka pavertė ją beaugančių ąžuolų giraite.

Į stogastulpio, kurį pašventino Dotnuvos parapijos klebonas Gražvydas Geresionis, pristatymą susirinko ne tik Kėdainių „Rotary“ klubo broliai, bet ir P. Stalioriaus artimieji. Susirinkusieji pagerbė mirusiojo atminimą, kai kas nubraukė ir ištryškusią ašarą…

Juozas Kanišauskas, Kėdainių „Rotary“ klubo narys teigė, kad idėja Lietuvos geografiniame viduryje pasodinti ąžuolyną kilo velioniui P. Stalioriui. Jis šios idėjos ėmėsi labai entuaziastingai, prie jo prisijungė ir likę klubo nariai. „Darbus pradėjome tais pačiais metais, kai „Rotary“ klubui suėjo šimtas metų. Tuo metu klubo prezidentu buvo būtent P. Staliorius. Pradžia buvo sunkoka, deja, ąžuoliukai sunkiai auga iki šiol. Manome, kad taip gali būti dėl purškimų, kurie vykdomi aplink esančiuose laukuose. Vis dėlto, stengiamės išlaikyti šimto ąžuoliukų skaičių, nes šis ąžuolynas skirtas būtent Lietuvos šimtmečio „Rotary“, – pabrėžė rotarietis.

Stogastulpis skirtas prieš metus mirusiam Petrui Stalioriui atminti.

Kadangi ąžuoliukai sunkiai gijo, juos teko ne kartą atsodinti. Pašnekovas prisiminė atvejį, kuomet P. Staliorius iškasė ūgtelėjusius ąžuoliukus, augusius griovyje ir juos pasodino šiame ąžuolyne. „Prieš du metus, tvarkydamas savo ūkį, melioracijos griovius, jis rado daug ąžuoliukų, kuriuos atvežė čia ir visi kartu pasodinome“, – prisiminimais pasidalino rotarietis J. Kanišauskas.

Tik pradėjus sodinti ąžuolyną, buvo pastatytas pirmasis medinis stogastulpis. Vėliau klubo nariai šią vietą įsipareigojo puoselėti ir prižiūrėti, ir, pasak kito rotariečio Rimo Ramanavičiaus, visi kelis kartus per metus susirenka ir šią vietą aptvarko. Neapsieinama ir be seniūnijos pagalbos. „Petras šiam ąžuolynui puoselėti buvo įdėjęs labai daug pastangų. Atvežė praėjusiais metais daug ąžuoliukų, juos visi pasodinome. Ąžuoliukai prigijo, deja, bet Petro jau nebėra… – kalbėjo R. Ramanavičius. – Prisimenu jį kaip labai paprastą žmogų – kaimo vaikis. Su juo draugavome, žaidėme veteranų krepšinio komandoje. Petras buvo ir aktyvus „Rotary“ klubo narys.“

Rotariečiai sutartinai sakė, kad šis ąžuolynas – tai likęs P. Stalioriaus pėdsakas žemėje, o ąžuolyno giraitę nariai ir toliau puoselės bei prižiūrės.

About The Author

Related Posts

One Response

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.