Kėdainių rajono gyventojai vieni pirmųjų šalyje pradėjo gyventi buitines atliekas pildami į konteinerius. Netrukus atsirado galimybė ir pradėti rūšiuoti atliekas. 

Pilni rūšiuotų atliekų konteineriai piktina kėdainiečius.

Pilni rūšiuotų atliekų konteineriai piktina kėdainiečius.

Nors nebereikalingus daiktus tvarkyti mokomės ne vienerius metus, problemų dėl to tikrai netrūksta.

Nusiskundimai kas savaitę
„Kėdainių mugės“ redakciją kone kas savaitę pasiekia pastabos, kad viename ar kitame miesto gale perpildyti konteineriai, ypač skundžiamasi specializuotųjų konteinerių nepriežiūra. Viena kėdainietė neslėpė nuostabos, kai paskambino ir perpasakojo su bendrovės „Skongalis“ darbuotojais, tvarkančiais atliekas, vykusį pokalbį: „Stengiuosi būti atsakinga ir visada padarau tai, kas mano galioje, kad gyvenimas bent mažais tempais būtų patogesnis, tvarkingesnis ir taupesnis. Dažnai girdime pastabų, jog norėdami, kad atliekų tvarkymas nebrangtų, turime jas rūšiuoti. Esu garbaus amžiaus žmogus, tad neturiu kur skubėti, todėl į tokius raginimus pažiūriu atsakingai. Tačiau kas iš to mano rūšiavimo, jei išrūšiuotų atliekų nėra kur išpilti, nes prie mano namų Josvainių gatvėje gana dažnai ir popieriaus, ir stiklo konteineriai būna perpildyti. Kai paskambinau komunalininkams ir pasakiau, jog dvi savaitės konteineriai perpildyti, išgirdau pasakymą, kad savo sukauptas šiukšles galiu pilti į bendrą konteinerį. Kurį laiką dar bandžiau ginčytis, jog taip nėra gerai, tačiau man buvo pasakyta, jog savo diskusijomis trukdau darbus.“ Moteris prašė pasiaiškinti, kaip Kėdainiuose prižiūrimi ir ištuštinami konteineriai, nes gana dažnai jie būna kupini.

Atliekas veža kiekvieną dieną
Bendrovės „Skongalis“ direktorius Albinas Počiulpas neneigia, kad tvarkant atliekas rajone kyla prob­lemų, tačiau tikina, kad maždaug trisdešimties darbuotojų komanda, dirbanti būtent su atliekomis, yra kontroliuojama ir stengiamasi išvengti nesusipratimų. „Buitines atliekas mūsų darbuotojai veža kiekvieną dieną, vadinasi, septynis kartus per savaitę. Mes leidžiame sau nedaryti to tik tris kartus per metus. Rūšiuoto stiklo konteineriai yra išvežami kartą per mėnesį, o popieriaus ir plastiko – kas dvi savaitės. Vasarą specializuoti konteineriai tuštinami ir dažniau, jei pamatome, kad jie užpildyti. Nesiginu, jog toks rūšiuotų atliekų išvežimas nėra pats geriausias, tačiau mūsų įmonei jis yra nuostolingas ir neperspektyvus. Mes rūšiuotas atliekas vežame neturėdami jokių ilgalaikių sutarčių, tad nematome prasmės į tą veiklą investuoti. Kitais metais mūsų laukia dar daugiau nežinomųjų, nes nuo 2016 metų ne tik stiklo butelius, bet ir plastikinius bei skardines bus galima parduoti parduotuvėse, tad po permainų nežinome, ką rasime konteineriuose“, – sakė A. Počiulpas.

Pardavimas nepelningas
Pasirodo, rūšiuotų atliekų pardavimas „Skongalio“ bendrovei yra gana komplikuotas ir nepelningas. Įmonės vadovo teigimu, specializuotus konteinerius beveik visada reikia peržiūrėti ir tik mažesnė pusė būna tinkamų parduoti išrūšiuotų atliekų. „Stiklo atliekas mes parduodame perdirbimui, bet ten jos labai griežtai brokuojamos. Pastarąjį kartą iš pus­aštuntos tonos tinkamomis užskaitė tik pusketvirtos. Nereikia pamiršti, kad už parduotą toną stiklo atliekų mums perdirbėjai moka tik aštuonis eurus. Tad pelno tikrai nėra, kai suskaičiuoji atliekų surinkimo ir nuvežimo parduoti kaštus. Noriu priminti kraštiečiams, kad į stiklo konteinerius galima mesti tik tuščius butelius ir stiklainius bei kitas stiklines pakuotes. Nei būstų, nei automobilių langų duženos į stiklo konteinerius negali būti išmetamos“, – sakė A. Počiulpas.

Atliekas tenka perrūšiuoti
Panaši problema ir su popieriaus atliekomis, kurios dalijamos į dvi dalis: pakuočių bei mišrią makulatūrą. Su popierinėmis pakuotėmis sunkumų kaip ir nekyla, jas galima sėkmingai parduoti, tačiau mišrioje makulatūroje gana dažnai pasitaiko netinkamų atliekų. „Jei žmogus atneša ir į popieriaus konteinerį išmeta smarkiai suteptą, suriebaluotą popierių, tai jo parduoti mes negalime. Panašiai būna ir su plastiku: iš jo konteinerių parduoti kaip išrūšiuotas atliekas galime tik du trečdalius turinio. Tinkami mesti į specializuotus konteinerius yra PET buteliai gazuotiems ir negazuotiems, alkoholiniams gėrimams, alui, actui, buitinei chemijai. Netinkami yra spalvoti maišeliai, grietinės, jogurto indeliai, nes už jų sutvarkymą turime patys primokėti. Tad nors kėdainiečiai ir, jų manymu, išrūšiuoja atliekas, mums tai tenka dar kartą perdaryti, kad turėtume tinkamą parduoti perdirbimui popierių ar plastiką“, – rūšiuotų atliekų problemas vardijo bendrovės „Skongalis“ vadovas.

Mažiau žmonių, mažiau atliekų
Pernai bendrovė „Skongalis“ perdirbėjams pardavė 200 tonų stiklo, 100 tonų popieriaus ir 85 tonas plastiko, tačiau per konteinerius specializuotų atliekų praėjo daugiau negu dvigubai.
„Pernai specializuotų atliekų kaip ir paprastųjų surinkta mažiau negu ankstesniais metais. Tokia tendencija aiškinama labai paprastai – mažėja žmonių, mažėja atliekų. Kėdainių rajone vienam gyventojui atliekų surinkimo norma nustatyta 350 kilogramų. Panašiai tiek jų ir išmetama. Per vasarą kas mėnesį surenkame apie 1 500 tonų, o žiemos mėnesiais po 1 000 tonų atliekų“, – sakė A. Počiulpas.
Atliekų tvarkytojų vadovas teigė, kad kėdainiečių mokami mokesčiai už atliekų tvarkymą vieni mažiausių šalyje, nes kauniečiai, pavyzdžiui, moka triskart brangiau.
Atliekas gyventojai gali ir patys atvežti į sąvartyną ar už bendrovės „Panevėžio energija“ esančią stambių atliekų priėmimo aikštelę.
„Kas nori, tikrai gali be problemų pasirūpinti atliekų išvežimu, tačiau bėda su tais, kas ne tik nemoka šiukšlių maišelio išmesti į konteinerį, bet dar ir piktybiškai juos išvarto. Gaila, kad tarp kraštiečių yra negerbiančių kito žmogaus darbo“, – dėl kylančių problemų apgailestavo A. Počiulpas.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.