Daugiau nei 1 milijonas eurų. Tiek iš buvusio vadovo Valdo Šarūno bandė prisiteisti koncernui „Vikonda“ priklausanti bendrovė „Kėdainių aruodai“. Tačiau verslininkės Jolantos Blažytės netiesiogiai valdoma grūdų supirkėja ir pardavėja teisme patyrė fiasko. Konstatuota, jog tuometis bendrovės valdytojas dirbo gerai, o nuostoliai susidarė dėl prasto grūdų derliaus. V. Šarūnas sprendimą kreiptis į teismą su milijoniniu ieškiniu vadina galima asmeniškumų apraiška ir svarsto galimybę iš buvusios darbovietės prisiteisti kompensaciją už patirtus išgyvenimus.

Teismas ieškinį atmetė

Du dešimtmečius koncerno „Vikonda“ įmonėse dirbęs, iki 2017 metų gegužės pabaigos bendrovei „Kėdainių aruodai“ vadovavęs V. Šarūnas patyrė neeilinius išgyvenimus. Jis ne tik buvo atleistas iš darbo, bet ir teisme turėjo įrodinėti savo nekaltumą.

„Man mestus kaltinimus aš vertinu kaip sukurptus dėl išimtinai asmeninių paskatų ir tikiu, kad teisybė nugalės.“

Atleistas bendrovės „Kėdainių aruodai“ vadovas V. Šarūnas

Už neva netikusį vadovavimą ir dėl to bendrovės patirtus nuostolius buvę darbdaviai jam buvo pareiškę daugiau nei 1 mln. eurų ieškinį. Ieškovo, bendrovės „Kėdainių aruodai“, prašymu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, areštuotas visas V. Šarūno turtas. Beje, laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos neskundžiama Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi dar 2017 metų gruodžio mėnesį.

Bendrovei „Kėdainių aruodai“ vadovavęs V. Šarūnas priklausė koncerno „Vikonda“ elitui, kartu su pagrindine akcininke J. Blažyte dalyvavo šventiniuose pokyliuose. Viskas kardinaliai pasikeitė 2016 metais dėl prastų oro sąlygų užderėjus prastam grūdų derliui. (Socialinio tinklo „Facebook“, UAB „Vikonda“ profilio nuotr.)

Šiandien V. Šarūnas švenčia pirmąją pergalę – Kauno apygardos teismas įmonės „Kėdainių aruodai“ ieškinį atmetė pilna apimtimi. Negana to, iš bendrovės priteisė 14 tūkstančių 175 eurus bylinėjimosi išlaidų, kurias įrodinėdamas savo nekaltumą patyrė buvęs vadovas. Tiesa, šis sprendimas nėra galutinis, jis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Supirkėjams kirto prastas grūdų derlius

Kuo darbdaviams neįtiko Kėdainių bendrovės vadovas, kad sulaukė ne tik atleidimo iš darbo, bet ir milijoninio ieškinio? Regis, konflikto priežastimi tapo prastas 2016 metų sezono grūdų derlius, dėl ko ne vienerius metus pelningai dirbę ir plėtęsi „Kėdainių aruodai“ patyrė nuostolių. Teisme bandyta įrodyti, jog dėl to asmeniškai kaltas V. Šarūnas.

Kauno apygardos teismui teko gilintis į grūdų pirkimu-pardavimu užsiimančios bendrovės veiklos specifiką. Vienas šios veiklos ypatumas yra taip vadinamieji ateities sandoriai, kai įsipareigojama parduoti tam tikrą kiekį tam tikros kokybės grūdų tikintis, kad analogiškos kokybės grūdų kiekius pavyks supirkti iš augintojų. Tuo atveju, kai šių įsipareigojimų grūdų prekybininkui įvykdyti nepavyksta, pagal tarptautinę verslo praktiką paprastai numatomos didelės baudos.

Taip ir nutiko 2016 metais, kai prastos oro sąlygos lėmė negausų maistinių kviečių derlių. Kaip teigė ieškovas „Kėdainių aruodai“, bendrovė išankstiniais sandoriais buvo įsipareigojusi klientams parduoti 132,5 tūkst. tonų grūdų, tačiau pristatyti pavyko tik 76,5 tūkst. tonų. Didžioji dalis klientams nepristatytų grūdų buvo maistiniai kviečiai.

Kita vertus, savo įsipareigojimų „Kėdainių aruodams“ neįvykdė ir ūkininkai, sudarę grūdų pardavimo sutartis. O taip nutiko dėl anksčiau minėtų prastų oro sąlygų, dėl ko tiesiog neužaugo planuotas grūdų derlius arba jis užaugo ženkliai prastesnės kokybės, nei anksčiau.

Anot ieškovo, iš viso bendra baudų suma, kurios bendrovė „Kėdainių aruodai“ galėjo pareikalauti dėl neįvykdytų tiekėjų įsipareigojimų pagal pirkimo sutartis, siekė 1 mln. 179, 47 tūkst. eurų, o nepristatytas kiekis sudarė 29,47 tūkst. tonų grūdų.

Nuostolius patyrusius ūkininkus – į teismą?

Jeigu rajono ūkininkai negavo planuoto grūdų derliaus arba nukūlė kardinaliai pakitusios kokybės, akivaizdu, jog negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų. Tokiu atveju žemdirbius galima duoti į teismą, reikalaujant sumokėti baudas supirkėjams. Kitaip tariant, dėl prastų oro sąlygų nuostolius patyrusius ūkininkus bandyti „smaugti“ bei žlugdyti finansinėmis sankcijomis.
Būtent tokia logika vadovavosi V. Šarūną į teismą padavusi jo anksčiau vadovauta bendrovė „Kėdainių aruodai“.

„Tokio ieškinio padavimas ir itin aktyvus įrodinėjimas įvairių neegzistuojančių aplinkybių kelia klausimą dėl tikrųjų ieškinio pareiškimo priežasčių. Neatmestina, kad tai buvo padaryta dėl tam tikrų asmeniškumų.“

Advokatas L. Lukošiūnas.

„Ieškovė teigia, kad bent dalies netesybų išieškojimas iš ūkininkų būtų sumažinęs bendrovės nuostolius, t. y. bendrovė galėjo išieškoti netesybas iš ūkininkų, tačiau to nedarė, o visiškas ūkininkų atleidimas nuo netesybų nėra pagrįstas“, – skelbiama teismo nutartyje.

„Kėdainių aruodų“ skaičiavimais, reikiamo kiekio grūdų neužauginusius bei parduoti neįstengusius ūkininkus padavus į teismą buvo galima šiek tiek sumažinti patirtus nuostolius.
„Ieškovė vertina, kad bent 10 procentų netesybų sumos (117 947,00 Eur) galėjo ir turėjo būti išieškota, tuo tarpu šiuo metu tokios galimybės nėra, kadangi yra suėjęs netesybų išieškojimo senaties terminas“, – buvusį vadovą į teismą padavusios bendrovės atstovų argumentus citavo teismas.

Sandoriai atitiko įprastą verslo riziką

V. Šarūnui priekaištauta ne tik dėl to, kad jis nesibylinėjo su ūkininkais, o bandė surasti kompromisinius sprendimus dėl tolesnės įmonės veiklos. Bandant įrodyti, kad jo vadovauta bendrovė nuostolius patyrė dėl neva netikusio vadovavimo, minėti ir esą pernelyg rizikingi sandoriai, grūdų pirkimo kainos iš kai kurių ūkininkų, žemdirbiams išmokėti avansai.

Buvęs vadovas argumentavo, jog „sudarant 2016 m. sezono grūdų pardavimo išankstinius sandorius buvo atsižvelgiama į ankstesnių metų patirtį ir skaičius, tačiau prastą 2016 metų derlių, turėjusį įtakos ieškovės nuostolių atsiradimui, lėmė būtent klimato sąlygos, dėl to pablogėjo derliaus kokybė“.

Atmesti taip pat ir argumentai dėl išankstinio mokėjimo žemdirbiams už dar neužaugintą derlių. Pasak V. Šarūno, šie mokėjimai atitiko vidaus tvarką, o avansus gavę žemdirbiai grūdų pristatė dar daugiau, nei buvo numatyta, avansus grąžino, tad nuostolių bendrovė nepatyrusi.

„Sandorių sudarymas atitiko įprastą verslo riziką. Sudarant sandorius buvo atsižvelgiama tiek į turimą informaciją, tiek į pagrindinės akcininkės Jolantos Blažytės ir patronuojančios bendrovės nurodymus bei keliamus reikalavimus ieškovės („Kėdainių aruodų“, – red.) augimui“, – akcentavo V. Šarūnas.

Teismo neįtikino „Kėdainių aruodų“ argumentai

Bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas patikėjo ne koncerno „Vikonda“ kontroliuojamos bendrovės, bet buvusio jos vadovo argumentais. Konstatavus, kad V. Šarūnas neviršijo savo, kaip vadovo įgaliojimų, o nuostoliai patirti dėl gamtos sąlygų, ieškinys buvo atmestas.

„Nuostolingai pasibaigęs verslo sandoris, teismo vertinimu, savaime nereiškia, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus civilinės atsakomybės prasme. Valdymo organų nariai negali iš anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiškai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių“, – konstatavo teismas.

„Bendrovė vertina, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir netinkamai vertino įrodymus, todėl nesutinka su teismo išvadomis. Teismo sprendimas bus skundžiamas, bendrovė savo pažeistus interesus pagrįstai gina teisme.“

„Kėdainių aruodų“ generalinis direktorius S. Gabševičius.

Byloje surinktais duomenimis nebuvo nustatyta, kad V. Šarūnas, sudarydamas išankstinius sandorius, pažeidė bendrovėje nustatytą tvarką ar galėjo tikėti, kad jie bendrovei nebus naudingi.
„Visuotinai žinomos aplinkybės apie gamtines sąlygas 2016 m. derliaus nuėmimo laikotarpiu, kurios turėjo įtakos derliaus (grūdų) kokybei, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad sudarydamas išankstinius sandorius atsakovas (V. Šarūnas – red.) veikė akivaizdžiai nerūpestingai“, – konstatavo teismas.

Tai, jog bendrovės vadovas nepadavė į teismą ūkininkų, kurie užaugino mažiau grūdų, nei tikėtasi, teismas laikė normalia verslo praktika. Nes pradėjus teisinius procesus su žemdirbiais, bendrovė liktų be verslo partnerių, jai niekas nenorėtų ateityje tiekti grūdų.

Bandė išreikalauti neįrodytus nuostolius

Buvusį Kėdainių bendrovės vadovą byloje atstovavusio advokatų kontoros „Sorainen“ partnerio Lauryno Lukošiūno teigimu, teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė menamai sukeltų nuostolių ir atsakovo kaltės dėl priimtų verslo sprendimų.

Koncerno „Vikonda“ paskyroje galima rasti nuotraukų, kurioje V. Šarūnas pristatomas „Kėdainių aruodų“ vadovu. Netekęs pareigų jis buvo priverstas minti teismų slenksčius, įrodinėti nepadaręs įmonei nuostolių. (Socialinio tinklo „Facebook“, UAB „Vikonda“ profilio nuotr.)

Pasak advokato, įstatymai leidžia reikalauti žalos atlyginimo iš vadovų, tad praktikoje tokių atvejų pasitaiko.

„Kita vertus, dažniausiai tai yra daroma, kai yra konkrečių duomenų apie tam tikrus tyčinius netinkamus vadovo veiksmus. Šiuo atveju tokių duomenų nebuvo. Bendrovė bandė išsireikalauti iš buvusio vadovo nuostolius, kurie nebuvo įrodyti ir kurie nebuvo nulemti vadovo veiksmais“, – sakė advokatų kontoros „Sorainen“ partneris L. Lukošiūnas.

Bylinėtis su ūkininkais dėl prasto derliaus – nelogiška

Paklaustas, kaip vertinantis pareikštus priekaištus, jog ūkininkams negavus prognozuoto grūdų derliaus ir pristačius mažiau grūdų, tuometis „Kėdainių aruodų“ vadovas nesikreipė į teismą dėl netesybų taikymo, advokatas L. Lukošiūnas tikino, kad šią situaciją galima vertinti dvejopai.

„Pagal ieškovo („Kėdainių aruodai – red.) poziciją galima suprasti, kad buvęs vadovas turėjo elgtis visiškai formaliai ir taikyti sankcijas ūkininkams, nepriklausomai nuo galimų neigiamų pasekmių pačiam ieškovui. Teisiškai vertinant tokia pozicija neatrodo pagrįsta. Reikia kiekvieną situaciją analizuoti atskirai ir vertinti verslo sprendimo pagrįstumą bei logiką.
Suprantama, kad būtent formalus netesybų taikymas visais atvejais galėtų būti ženkliai žalingesnis veiksmas, nei dialogas su bendrovės kontrahentais. Jau nekalbant apie tai, kad šiuo atveju buvusiam vadovui buvo bandoma priskirti atsakomybę už kiekvieną, net smulkiausią, sandorį, nors bendrovėje dirbo didelė komanda, kuri buvo atsakinga už atitinkamų sprendimų priėmimą“, – sakė advokatas L. Lukošiūnas.

Tikrosios priežastys – asmeniškumai?

Pasak V. Šarūnui atstovavusio teisininko, teismas nustatė tinkamą buvusio vadovo elgesį ir objektyvias, nuo vadovo nepriklausančias, priežastis galimų nuostolių atsiradimui. Anot teisininko, galima spręsti, kad bendrovei faktinė situacija buvo žinoma ir iki kreipiantis į teismą.

„Tokio ieškinio padavimas ir itin aktyvus įrodinėjimas įvairių neegzistuojančių aplinkybių kelia klausimą dėl tikrųjų ieškinio pareiškimo priežasčių. Neatmestina, kad tai buvo padaryta dėl tam tikrų asmeniškumų“, – reziumavo advokatų kontoros „Sorainen“ partneris L. Lukošiūnas.

Atleidimas iš darbo sukėlė šoką

Prieš koncerno „Vikonda“ kontroliuojamą bendrovę bylą Kauno apygardos teisme laimėjęs V. Šarūnas džiaugiasi pirmąja reikšminga pergale. Nors buvusio darbdavio kaltinimus pirmosios instancijos teismas atmetė, ši nutartis dar gali būti skundžiama.

„Mano atleidimo iš užimamų pareigų procedūra, švelniai tariant, buvo „nekorektiška“, vertinant tą faktą, kad koncernui „Vikonda“ atidaviau kone 20 darbo metų. Negalėjau patikėti, kad su ilgamečiu lojaliu darbuotoju galima išsiskirti būtent tokiu būdu, nors turėjau informacijos, kokiomis aplinkybėmis, sąlygomis ir dėl kokių priežasčių dar anksčiau buvo atleidinėjami mano buvę kolegos – įvairaus lygmens vadovai kitose koncerno „Vikonda“ įmonėse“, – „Kėdainių mugei“ pasakojo V. Šarūnas.

Jis tikino, kad visas šis teisminis procesas pareikalavo daug jėgų. Tuometinėje kooperatinėje bendrovėje „Kėdainių aruodai“ nuo 2011 metų dirbusio V. Šarūno, kaip vadovo, įgaliojimai buvo sustabdyti dar 2017 metų gegužės pabaigoje.

„Teismo sprendimas, kuriuo yra visiškai atmestos mano buvusio darbdavio pretenzijos man, dar neįsiteisėjęs, formaliai byla gali trukti dar netrumpai, jei sprendimai bus skundžiami. Be abejo, procesas su labai stipria ir įtakinga verslo struktūra sekina ir vargina, tačiau man mestus kaltinimus aš vertinu kaip sukurptus dėl išimtinai asmeninių paskatų ir tikiu, kad teisybė nugalės“, – vylėsi buvusių darbdavių dėka minti teismo slenksčius turėjęs vadovas.

Svarsto galimybę prisiteisti kompensaciją

V. Šarūnas minėjo dėl visos šios istorijos – pareikšto milijoninio ieškinio – patyręs žalą, kurią svarsto prisiteisti iš atsakingų asmenų.

„Žinote, pradžioje dėl inicijuotos bylos sulaukiau daug klausimų. Bet tikiu, kad tikri rinkos profesionalai nuo pat pradžių suprato, kad man mesti kaltinimai neturi jokio pagrindo. O tuos, kurie turėjo abejonių, turėtų įtikinti objektyvus teismo vertinimas“, – sakė V. Šarūnas.

Bendrovei nepalankią nutartį žadama apskųsti

Verslininkės J. Blažytės netiesiogiai valdoma bendrovė „Kėdainių aruodai“ panašu, nežada susitaikyti su pralaimėjimu bylinėjantis su buvusiu vadovu. Paprašius pakomentuoti esamą situaciją, atsiųstame atsakyme teigiama, kad V. Šarūnui palankus teismo verdiktas bus skundžiamas.

„Bendrovė buvusio vadovo atsakomybės reikalauja dėl jo netinkamų ir neteisėtų veiksmų: aplaidumo sudarant ir vykdant sutartis, galimos asmeninės naudos siekimo sudarant sandorius su tam tikrais ūkininkais. Bendrovė vertina, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir netinkamai vertino įrodymus, todėl nesutinka su teismo išvadomis. Teismo sprendimas bus skundžiamas, bendrovė savo pažeistus interesus pagrįstai gina teisme“, – atsiųstame atsakyme cituojamas dabartinis „Kėdainių aruodai“ vadovas, generalinis direktorius Saulius Gabševičius.

 

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.