Vienas Europos paveldo dienoms skirtų renginių nepaliko abejingų tų kėdainiečių, kuriems įdomus žvilgsnis į praeities miestą. 

A. Juknevičiaus teigimu, 1937 metais prie J. Basanavičiaus gatvės pastatyta Kėdainių gimnazija buvo pripažinta gražiausiu ir funkcionaliausiu pastatu nepriklausomoje Lietuvoje. 1944 metų liepos 30 dieną naciai ją susprogdino, o dabar toje vietoje stovi Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos fakulteto rūmai.

A. Juknevičiaus teigimu, 1937 metais prie J. Basanavičiaus gatvės pastatyta Kėdainių gimnazija buvo pripažinta gražiausiu ir funkcionaliausiu pastatu nepriklausomoje Lietuvoje. 1944 metų liepos 30 dieną naciai ją susprogdino, o dabar toje vietoje stovi Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos fakulteto rūmai.

Daugiakultūriame centre Kėdainių krašto muziejaus archeologas Algirdas Juknevičius kraštiečiams pateikė informatyvią medžiagą apie tarpukario Kėdainių moderną.
„Tarpukaris buvo vienas reikšmingiausių Kėdainių ekonomikos, plėtros ir architektūros laikotarpių. Nuo 1921 metų iki 1940-ųjų Kėdainiuose iškilo nemažai pastatų, kuriuose vyravo modernios kryptys, stiliai, formos. Postūmis atsirasti moderniai architektūrai buvo jaunos nepriklausomos Lietuvos siekis ugdyti pilietinę visuomenę.
Mūsų mieste modernizmo pradininkas buvo šveicarų kilmės architektas Eduardas Peyeris, 1922 metais parengęs miesto rekonstrukcijos planą. Pagal jį buvo suformuota buvusios Radvilų dvarvietės teritorija ant dešiniosios viršutinės Nevėžio terasos, išplatinta ir apstatyta Josvainių gatvė“, – pasakojo A. Juknevičius. Jis priminė, kad po modernizmo vėjų pertvarkytoje Knypavos aikštėje 1922 metais pirmąkart Kėdainiuose įvyko futbolo varžybos tarp mieste gyvenusių lietuvių ir žydų.
Modernizmas gana sparčiai leido šaknis Kėdainiuose – nuo 1931 metų mieste kilo modernūs privatūs kotedžai, visuomeniniai pastatai, krautuvės, kioskai.
Pasak A. Juknevičiaus, nemažai modernizmo pastatų Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo sunaikinta, tačiau dar turime kuo pasigėrėti ir pasidžiaugti. „Nedideliuose ir jaukiuose Kėdainiuose modernu alsuojančių pastatų dar turime. Tokie pastatai yra Radvilų gatvės 18, Vydūno gatvės 14, S. Dariaus ir S. Girėno 12, Josvainių gatvės 2-asis ir 14-asis bei Didžiosios gatvės 25 ir 58 namai. Kai kurie statiniai per įvairius tvarkymus prarado modernizmo žavesį, o kai kurie paliesti labai nedaug. Mane ypač žavi Josvainių gatvės 2-ajame name įsikūrę „Kepinių namai“. Pas pastatas liko beveik originalus, tik jo šeimininkai galėtų išorę perdažyti subtilia pilka spalva, ir mes eidami pro jį vėl nusikeltume į tarpukario laikus“, – sakė A. Juknevičius. Jis skatina kėdainiečius vaikštant po miestą vis atidžiau pasižvalgyti ir paieškoti neatrastų detalių įvairiuose pastatuose: „Tarpukariu Kėdainiuose gyveno apie aštuoni tūkstančiai gyventojų. Jie mūsų miestą puošė, gražino ir tvarkė neatsilikdami nuo naujausių madų vėjų. Tad mūsų pareiga ir pamatyti, ir išsaugoti tą brangų palikimą.“

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.