Viena didžiausių Rytų Europoje fosforo trąšų gamintojų bei eksportuotojų AB „Lifosa“, nepaisant keletą pastarųjų metų istorinėse žemumose buvusių produkcijos kainų, tikisi, kad būtent šiais metais kainos pradės kopti į viršų. „Kalbant apie 2017-uosius metus, tikrai negalima sakyti, kad tai buvo geri metai. Greičiau jie buvo patenkinami dėl dar vis užsitęsusio žemų kainų ciklo. Belieka tik džiaugtis, kad pavyko dirbti pelningai“, – apie praėjusius metus pasakoja AB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas.

Pelnas – virš 6 mln. eurų

Nepaisant to, kad AB „Lifosa“ pelningumas keletą pastarųjų metų buvo itin veikiamas rinkose nukritusių trąšų kainų, J. Dastikas visų pirma pasidžiaugė, kad bendrovės darbuotojams buvo mokamas gerokai didesnis atlyginimas nei visos šalies vidurkis. O žvelgiant į ateitį, pirmosios geros naujienos AB „Lifosa“ vadovus pasiekė dar praėjusių metų pabaigoje.

AB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas prognozuoja, kad šie metai bendrovei bus geresni, nors čia pat pabrėžia, kad konkurencija ateityje tarp trąšų gamintojų tik augs.

„Dar prieš naujuosius metus pastebėjome, kad trąšų kainos po ilgai trukusio smukimo, nors ir po truputį, bet pradeda kilti. Nors labai ženklaus augimo nesitikime, tačiau pagal dabartinius mūsų skaičiavimus tikime, kad šie metai neturėtų būti blogesni už 2017-uosius“, – prognozėmis dalinosi AB „Lifosa“ generalinis direktorius J. Dastikas.

Praėjusiais metais didžiausia Kėdainių bendrovė, priklausanti koncernui „EuroChem“, pardavė produkcijos už 315 mln. eurų, o grynasis pelnas siekė šiek tiek virš 6 mln. eurų.

Atidarytas naujas cechas

Tačiau pernai metais AB „Lifosa“ turėjo ir daugiau iššūkių, ne tik ženkliai nukritusias trąšų pardavimo kainas. 2017-aisiais bendrovė pradėjo gaminti pažangų ir aplinkai draugiškesnį produktą – tirpias kristalines monoamonio fosfato trąšas. Į naująjį cechą investuota 24 mln. eurų ir sukurta 17 naujų darbo vietų.

„Labai džiaugiuosi, kad užbaigėme labai sudėtingą, daug žmogiškųjų išteklių pareikalavusį projektą. Tačiau svarbiausia – galutinis rezultatas. Galime didžiuotis, kad pradėjome gaminti produktą, kuris ne tik efektyvesnis už iki šiol gamintą, bet ir daug draugiškesnis aplinkai“, – sakė J. Dastikas.

J. Dastiko teigimu, iki šiol bendrovė taip pat gamino monoamonio fosfatą, tačiau jis buvo ne toks tirpus, jam ištirpus likdavo nuosėdų.

„Naujosios trąšos – kaip cukrus. Jos visiškai ištirpsta vandenyje, nelieka jokio pėdsako – vanduo išlieka visiškai skaidrus. Tirpiojo monoamonio fosfato trąšas dėl jų savybių puikiai galima naudoti drėkinant šiltnamiuose augančius augalus kapiliarinio laistymo sistemomis, taip pat šias trąšas galima naudoti siekiant augalus pamaitinti per lapus“, – pabrėžė bendrovės „Lifosa“ generalinis direktorius.

Tačiau pernai metais AB „Lifosa“ turėjo ir daugiau iššūkių, ne tik ženkliai nukritusias trąšų pardavimo kainas. 2017-aisiais bendrovė pradėjo gaminti pažangų ir aplinkai draugiškesnį produktą – tirpias kristalines monoamonio fosfato trąšas. Į naująjį cechą investuota 24 mln. eurų ir sukurta 17 naujų darbo vietų.

Dar vienas didžiulis šių trąšų privalumas – jos yra itin draugiškos aplinkai, mat jų gamybos metu praktiškai neišmetama teršalų.

Tačiau nors naujojo produkto privalumų daug, bendrovės „Lifosa“ generalinis direktorius pabrėžė, kad rinkoje užimti stiprias pozicijas prireiks laiko. Šiuo metu tokias pat trąšas gamina Izraelio, Belgijos bei kitų šalių bendrovės.

Kalbėdamas apie šių metų planus J. Dastikas užsiminė, kad šių metų antroje pusėje bus atidarytas dar vienas cechas, kuriame bus gaminamos labai panašios kristalinės trąšos į tas, kurios jau gaminamos praėjusiais metais pradėjusiame veikti ceche.

Konkurencija tik didėja

Ir nors pastaraisiais metais viso pasaulio trąšų gamintojų produkcijos pardavimo kaina nelepino, buvo statomos naujos gamyklos.

Praėjusiais metais AB „Lifosa“ pradėjo gaminti modernias tirpias kristalines monoamonio fosfato trąšas.

„Mūsų situaciją gana apsunkino dviejų naujų didelių fosforo trąšų gamyklų atsiradimas. Maroke buvo pastatyta maždaug septynis kartus didesnė negu mūsų gamykla, gaminanti fosforo trąšas, o Saudo Arabijoje – penkis kartus už mus didesnė gamykla. Žaliavas, iš kurių gaminamos trąšos, vežėmės iš Kolos pusiasalio, Astrachanės, Pietų Afrikos Respublikos“, – teigia AB „Lifosa“ generalinis direktorius.

Kalbėdamas apie tai, kur eksportuojamos AB „Lifosa“ pagamintos trąšos, J. Dastikas pabrėžė, kad geografija labai plati – produkcija parduodama į 40 šalių.

„Daugiausia mūsų pirkėjų yra Europoje. Kėdainiuose pagamintos trąšos keliavo į Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją, Turkiją, Airiją, Belgiją. Dalis pasiekė Jungtines Amerikos Valstijas, Argentiną, Rumuniją, Italiją, Bulgariją. Lietuvoje liko apie du procentus mūsų parduotų trąšų“, – teigia J. Dastikas ir čia pat prognuozuoja, kad tarp trąšų gamintojų konkurencija ateityje tik stiprės.

Nepaisant to, kad fosforo trąšų gamintojams metai nebuvo lengvi, Kėdainiuose gamyba vyko visu pajėgumu. „Mes dirbome be sustojimų ir be jokių incidentų. Žaliavas savo darbui vežėmės iš Kovdoro, Pietų Afrikos Respublikos, Maroko ir Kazachstano. Tad nenuostabu, kad, Maroke iškilus gamyklai, marokiečiai mums pabrangino žaliavas. Tokiu būdu mes turėjome ieškoti kitų šaltinių. Rinkomės Pietų Afriką, bet iš ten atsivežti žaliavas kainuoja brangiau“, – trąšų gamybos subtilybes aiškino J. Dastikas.

About The Author

Related Posts

2 Responses

  1. terra

    Sunku plėstis kai kainos rinkoje nukritusios, bet kai konkurentų dideja ir vis aršiau lipa ant kulnų plėstis būtina. Nors šiuo metu Lifosa yra rinkos lydere tarp trašų gamintojų manau tikrai geras sprendimas atidaryti naują chechą ir tobulinti tai ką jau turi.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.