Prasidėjo paskutiniai šios kadencijos Kėdainių rajono savivaldybės tarybos valdymo metai. Dabar, remiantis trejų metų patirtimi, galima neklystamai prognozuoti ir kadencijos baigties rezultatą. Tenka labai apgailestauti, kad nesugebėjome tinkamai išnaudoti unikalios situacijos. Būdami Europos Sąjungoje ir turėdami jos paramą privalėjome padaryti mūsų kraštą ekonomiškai patrauklų, konkurencingą ir iš esmės pagerinti kėdainiečių gyvenimo kokybę. Deja, šiandien tenka kalbėti apie didėjančią socialinę atskirtį ir skurdą.

Prieš dešimtmetį pagrįstai tikėjomės tapti regioniniu centru, bet esame tik vidutinis Lietuvos rajonas. Kažkada „darbiečių“ lyderis V. Uspaskich nuožmiai kritikavo Lietuvos vadovus už Mažeikių naftos atidavimą amerikiečiams. Praėjus penkiolikai metų, vienvaldė „darbiečių“ komanda Kėdainiuose padarė tokį patį gėdingą žingsnį: sukurtą Pramonės parką išnuomavo už vieną litą. Prieš keletą dienų V. Uspaskich savo laikraštyje rašė apie tikslus kurti „ne vegetuojančią, o generuojančią ekonomiką“.
Būčiau labai laimingas, jeigu kas nors įvardintų „darbiečių“ veiksmus, generuojančius pajamas mūsų krašte arba sudarančius prielaidas tokioms pajamoms atsirasti. Priešingai, per šią kadenciją buvo sužlugdytos visos galimybės gyventi geriau. Likvidavus Turizmo informacijos centrą, nevyksta turizmo plėtra mūsų krašte. Vien tik nuostoliais baigėsi bandymas viešajam turizmui pritaikyti Apytalaukio dvaro rūmus ir parką. Už vieną litą išnuomotas Pramonės parkas, kol kas jame sukūrus tik kelias darbo vietas prieš porą metų veikti pradėjusiame krematoriume. Nevykdomi rekreaciniai projektai, sustabdytas žvyrkelių asfaltavimas. Nedaroma nieko, kad būtų įtvirtintas mūsų išskirtinumas ir išsaugotas krašto savitumas. Turime pripažinti, kad mūsų krašto, Lietuvos ir Europos Sąjungos mokesčių mokėtojai buvo labai dosnūs valdančiajai daugumai. Vien tik investicijoms 2013 metais panaudota apie 25 mln. litų mokesčių mokėtojų pinigų. Palyginus su 1997-2004 metais metinės investicijos padidėjo iki 10 kartų. Todėl gyventojai pagrįstai galėjo tikėtis ženklaus gyvenimo kokybės pagerėjimo, naujų darbo vietų ir didesnių atlyginimų. Deja, nei žmonių gyvenimo kokybei, nei pačios Kėdainių savivaldybės ekonominiam potencialui mokesčių mokėtojų pastangos didesnės įtakos neturėjo. O pagrindinė tokios padėties priežastis – nevykęs savivaldybės veiklos organizavimas. Dar šios kadencijos pradžioje, tvirtinant strateginį savivaldybės planą iki 2020 metų, bandžiau atkreipti valdančiųjų „darbiečių“ dėmesį į tai, kad netgi įgyvendinus visas plane numatytas priemones,tikslų nepasieksime. Praėję metai šimtu procentu patvirtino mano būgštavimus. Mokesčių mokėtojų pinigai naudojami ir netikslingai, ir neatsakingai. Bergždžių investicijų temomis jau rašiau ir anksčiau, tačiau nuolat kartojamos „darbiečių“ klaidos verčia sugrįžti. V. Uspaskich „Rinkos aikštėje“ rašo apie siekį daryti investicijas, kuriančias pridėtinę vertę, tuo tarpu jo komanda Kėdainiuose skolinasi iš bankų pinigus nenaudojamų pastatų remontui. Visai neseniai buvo priimtas sprendimas iškelti Jaunimo mokyklą iš specialiai suremontuoto ir mokyklos reikmėms pritaikyto pastato. Šiai „investicijai“ buvo panaudota 1,5 mln. litų. Kadangi pinigų, gaunamų už nuomą, neužteks net pastato atnaujinimui, tai kalbėti apie grąžą nėra galimybės.
Prie savivaldybės nuostolių galima priskirti Tarybos daugumos sprendimą išpirkti V. Uspaskich priklausiusio buvusio prekybos centro „Saulutė“ pastatą. Deja, nepamatuoti sprendimai daromi ir toliau. Be jokių techninių ir ekonominių pagrindimų šį pastatą už 4 mln. litų numatyta pritaikyti viešosios bibliotekos vaikų ir jaunimo skyriui.
Nepagrįstos ir netikslingos Ramybės skvero rekonstrukcijai skirtos lėšos, nes šį sklypą galima buvo užstatyti privataus kapitalo lėšomis pagal viešą interesą atitinkantį projektą, o pardavus sklypą dar gauti ir papildomų pajamų į savivaldybės biudžetą. Visiems mums suprantamos ir aiškios demografinės tendencijos, vykstančios mūsų rajone. Beveik visi gyvulininkystės kompleksai arba yra nugriauti, arba virto griaučiais. Sunaikinus gyvulininkystę neliko darbo vietų kaime. Čia gyvenantys žmonės arba keliasi į miestus, arba emigruoja. Tačiau mūsų kraštą valdantys „darbiečiai“ nepastebi esminių pasikeitimų ir mokesčių mokėtojų pinigus deda į kaime esančių kultūros, švietimo, socialinės paskirties pastatų atnaujinimą. Mažėjant gyventojų ir ypač jaunimo, rekonstruoti pastatai stovės tušti, o mokesčių mokėtojai dar papildomai mokės eksploatavimo išlaidas.
Labai daug ES paramos pinigų tiesiog užkasama po žeme, vykdant inžinerinės infrastruktūros plėtrą neperspektyviose gyvenvietėse, kur tik ketvirtadalis šeimų naudojasi sukurtomis paslaugomis. Todėl niekaip neapleidžia bloga nuojauta, kad siekiama ne tikslingai ir racionaliai panaudoti Dievo dovaną, o tik įsisavinti kuo daugiau lėšų. Esant tokiems siekiams, sunku tikėtis geresnės gyvenimo kokybės, netgi panaudojus gausią Europos Sąjungos paramą.

Tarybos narysViktoras Muntianas

About The Author

Related Posts

4 Responses

  1. Arūnas

    Su Apįytalaukio dvaru „darbiniai patyrė visišką fiasko – savo rupore „Rinkos aikštė“ prieš rinkimus neatsargiai ištrimitavo, esą

    Atsakyti
  2. Arūnas

    Su Apįytalaukio dvaru „darbiniai“ patyrė visišką fiasko – savo rupore „Rinkos aikštė“ prieš rinkimus ištrimitavo, esą šio dvaro rekonstrukcija jau beveik baigta, o ji iki šiol net dorai nepradėta. Matyt, labai reikėjo pasigirti…

    Atsakyti
  3. Prisimenantis

    Prisimenu laikus, kai prieš kelerius metus Darbo partija kuriam laikui Kėdainiuose valdžią buvo praradusi – kaip graudžiai tada „Rinkos aikštė“ virkavo dėl esą baigiamos praskolinti svivaldybės. Dabar gi skolos didinamos, net Lietuvai išsikapsčius iš ekonominės krizės, o ta pati „Rinkos aikštė“ postringauja, neva rajonas tvarkomas atsakingai. Kokia išvada? Spręskite patys…

    Atsakyti
  4. apie LEZ

    Tokius plotus, už 1 litą. Reikėjo tik gero vadovo, ir nauda akivaizdi.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.