Net kelias dienas Ašarėnos paplūdimyje jaunieji pelėdnagiškiai ieškojo ryšio su gamta – čia vyko „Kūrybinės pakrančių laboratorijos“. Jas vedė profesionali edukatorė Žydrė Špečkauskienė, kuri supažindino su draugišku aplinkai žemės menu bei kartu su talkininkais sukūrė įspūdingą kūrinį.


Kūrybai buvo pasitelktos pačios įvairiausios gamtoje randamos medžiagos: medžio šakos, lapai, samanos, žolės, kurių dermė sukūrė nepakartojamą meninę erdvinę kompoziciją. Šiam menui įgyvendinti reikėjo tik natūralių, gamtoje randamų medžiagų, iškurių pagalba buvo sukurtos erdvinės kompozicijos. „Taigi, šis parkelis prie pat tvenkinio taps nedidele parodų sale“, – šypsojosi pašnekovė.

Neprotestuoja, o tiesiog kuria

„Džiaugiuosi šia iniciatyva – puošti Ašarėnos pakrantę. Ji gausiai lankoma ir mėgiama kraštiečių, tad tokie kūrybiniai bandymai išties džiugina. Tikimės ir toliau intensyviai tvarkyti pakrantę, ją gražinti ir padaryti dar patogesnę poilsiautojams“, – kalbėjo Edvinas Pagirskas, Pelėdnagių seniūnijos seniūnas.

Pelėdnagių jaunimas noriai kibo į darbus ir per kelias dienas sukūrė įspūdingą meno kūrinį, tam panaudodami tik tai, ką galima surasti gamtoje – šakas, lapus, įvairias kitas gamtines medžiagas.


Pasak Ž. Špečkauskienės, Pelėdnagiai išsiskiria savo sutvarkyta ir išpuoselėta aplinka, todėl jai yra ypač malonu dalyvauti šiuose užsiėmimuose. „Mes pasirinkome kurti žemės meną, kuris dažnai būna įvardijamas kaip protestas prieš ekspozicijų salėse meną. Bet mes neprotestuojame, o tiesiog kuriame draugišką aplinkai meną“, – teigė edukatorė.

Pasak jos, šioje kompozicijoje yra atspindimas moteriškumas. „Vasarą, ypač rugpjūtį, vyksta daug vestuvių, tad mes pabandėme sukurti jaunosios nuometą bei gražų vainiką. Be to, nusprendėme jaunajai iš medžių šakelių supinti kasas. Visa tai atspindės moteriškumą, jos trapumą, grožį“, – pasakojo Ž. Špečkauskienė. Į kelias dienas trukusius darbus mielai ir noriai įsitraukė ne tik jaunieji pelėdnagiškiai, bet ir į pagalbą pasikviesti tėveliai.


Kuriama nauja meno ir pramogų erdvė

Nors kūrinys yra kuriamas iš gamtinių medžiagų, Ž. Špečkauskienė nesijaudina, kad jį veiks įvairios gamtinės sąlygos.

„Labiau nerimaujame dėl žmogaus poveikio. Bet manau, kad vaikai, kurie dalyvauja šiame projekte ir įsijungia į kūrybą, vėliau patys tausos ir saugos tai, ką patys ir sukūrė. Šios seniūnijos pavyzdys rodo, kad gyventojai nori gyventi tvarkingai, gražiai, todėl šią ekspoziciją puoselės bei prižiūrės.

O ir atvykstantys iš Kėdainių, pamatę, kaip čia sutvarkyta ir papuošta, nesiryš viso to naikinti“, – vylėsi pašnekovė pridurdama, jog būtų puiku, jog tokios kūrybinės laboratorijos taptų tradicinėmis, o tvenkinio pakrantėje kurti ir vietos bendruomenei savo kūrinius galėtų dovanoti ir profesionalūs menininkai.

Pasak Loretos Šaduikės, Kėdainių kultūros centro Pelėdnagių skyriaus vadovės, šios kūrybinės dirbtuvės – tai pastaruoju metu visame Kėdainių rajone vykstančio meno projekto „(At)rask meną“ viena dalių. Būtent šis projektas įkvėpė ir toliau puoselėti Ašarėnos tvenkinio pakrantę.

„Mes žemės meno pagalba pabandysime šioje vietoje įkurti skulptūrų parką. Kūriniai bus daromi iš visų gyvojoje gamtoje surandamų medžiagų: šakų, lapų. Jei bus viskas gerai, gal žemės meno kūrybos projektai taps tradiciniai ir kūriniais galėsime papuošti visą tvenkinio pakrantę. Be to, jau galvojame apie galimybę į šią erdvę vasaromis perkelti įvairius renginius“, – kalbėjo L. Šaduikė.