„Socialinės rizikos šeimos turėtų padėkoti už įrengtus dūmų detektorius namuose, bet ne niokoti ir gadinti juos. Mes turime pavyzdį, kaip pavasarį tik dūmų detektorius išgelbėjo vieną šeimą nuo labai skaudžios nelaimės, kai vaikas sukėlė gaisrą, o namuose buvusi šeimyna tik detektoriaus signalo dėka prabudo ir nenukentėjo“, – sako Josvainių seniūnijos socialinė darbuotoja Virginija Cukanovienė. 

Socialiniai darbuotojai išsakė savo pastebėjimus, ko trūksta socialinės rizikos šeimoms jų pačių gyvenamųjų būstų saugumui.

Socialiniai darbuotojai išsakė savo pastebėjimus, ko trūksta socialinės rizikos šeimoms jų pačių gyvenamųjų būstų saugumui.

Seniūnus ir seniūnijų socialinius darbuotojus pakvietęs į susitikimą rajono meras Saulius Grinkevičius domėjosi, kokioje aplinkoje gyvena krašto socialinės rizikos šeimos ir ką galima padaryti, kad atėjus žiemai būtų išvengta gaisrų bei kitų skaudžių nelaimių.
„Metų pradžioje buvome sudarę darbo grupę, kuri domėjosi socialinės rizikos šeimų gyvenamąja aplinka. Jau turime išvadas apie situaciją. Panašu, kad socialiniuose būstuose gyvenančios šeimos yra gana saugios. Tuose būstuose yra įrengti dūmų detektoriai. Tik apmaudu, kad jie yra išjungiami. Paprašiau socialinių darbuotojų, kad jos pakontroliuotų detektorių veikimą. Kaimuose yra tvarkomos ir krosnys. Kiek sudėtingesnė situacija, kai socialinės rizikos šeimos gyvena privačiuose būstuose. Tačiau ir ten ieškosime galimybių įrengti dūmų detektorius bei sutvarkyti krosnis bei kaminus. Kai kur yra problemų dėl elektros instaliacijos, stengsimės padėti ir toms šeimoms, kad jos gyventų saugiai“, – po susitikimo su socialiniais darbuotojais sakė S. Grinkevičiaus. Rajono meras su labai paprastu ir ūkišku prašymu kreipėsi į seniūnus: „Patikrinkite, kokioje aplinkoje gyvena jūsų seniūnijų socialinės rizikos šeimos. Pažiūrėkite, ko reikia jų saugumui ir kokiomis lėšomis saugumą būtų galima užtikrinti.“
Seniūnai įsipareigojo patikslinti visus duomenis.
Socialinės darbuotojos sakė, kad nuolat lanko savo seniūnijų socialinės rizikos šeimas, tačiau ne visada jaučiasi saugios. „Nors turime dujų balionėlius, tačiau vėlesniu metu vienos nedrįstame važiuoti į problemines šeimas. Mus puola valkataujantys šunys, neretai tenka sprukti nuo apsvaigusių žmonių. Tačiau tokie incidentai mūsų darbų nesutrikdo“, – viena per kitą pasakojo socialinės darbuotojos. Kad moterys jaustųsi saugesnės, buvo sutarta paieškoti nupirkti prietaisų, saugančių nuo besiartinančių šunų.
Socialinės paramos skyriaus vedėjos Jūratės Blinstrubaitės teigimu, rajone socialinės rizikos šeimų skaičius nuolat kinta. Paskutiniais duomenimis, rajone gyvena per 220 socialinės rizikos šeimų. Dalis jų gyvena socialiniuose būstuose, dalis – privačiuose ar nuomuojamuose. „Tos šeimos yra stebimos, joms padedama. Taip pat žiūrima ir kokioje aplinkoje gyvena. Mes turime komisiją, kuri rūpinasi socialinės rizikos šeimų gyvenamąja aplinka. Dėmesio šiai aktualijai tikrai nestokojama. Pastaraisiais metais lėšų skiriama ne tik saugumo priemonėms, bet ir 40 tūkstančių eurų per metus – socialinių būstų remontui“, – sakė J. Blinstrubaitė.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.