Artėja mirusiųjų pagerbimo dienos – Visų šventųjų diena bei Vėlinės, kuomet skubėsime lankyti artimųjų kapų. Dažnas mūsų ne tik uždega žvakę, bet ir pagerbia artimųjų atminimą gėlėmis. Tačiau ir kapų puošyboje vyrauja tam tikros mados ir pageidavimai. 

Vėlinių floristika turi savo madas – floristės iš Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Evelina Grėbliauskė ir Erika Pratapienė pastebi, kad lietuviai po truputį įsileidžia naujoves ir nevengia šiai dienai modernesnių sprendimų. Kaip ir kiekvienais metais, Vėlinėms žmonės įprastai nevengia rinktis kryžiaus formos kompozicijų, o ne tokiems konservatyviems floristės siūlo ir pagalvėlės, širdelės, vainiko formos gaminius. Visos formos ir kompozicijos turi prasmę. Pavyzdžiui, kryžius yra pagrindinis krikščionybės simbolis ir lydi kiekvieną iš mūsų per gyvenimą, pagalvėlė simbolizuoja harmoniją, ramybę, juk net į kitą pasaulį iškeliaujame su pagalve, širdelė – meilę, o vainikas – amžinybę. Pasak florisčių, reikėtų vengti rėkiančių, sintetinių spalvų, dažytų gėlių, nes jos nėra gamtiškos. Dirbtinės gėlės turėtų būti tik labai geros kokybės, natūralių spalvų. Svarbiausia, kapo neperkrauti ir išlaikyti vientisumą. Puošybos variantų yra daug, bet reikėtų laikytis principo, kad geriau mažiau negu per daug. Anot florisčių, viena geros kokybės floristinė kompozicija atrodytų kur kas geriau ir skoningiau nei įvairiausių spalvų ir formų sudėtos puokštės bei žvakės. Gyvos gėlės žiedas – puikus sprendimas tiems, kurie nori sutaupyti ir išvengti beskonybės. Jį galima tiesiog padėti ant kapo. Ypač subtiliai atrodo kalijos, baltos rožės, tad niekada neapsiriksime pasirinkę minimalistinį ir natūralų variantą. (Igno Šalnaičio nuotr.).

Vėlinių floristika turi savo madas – floristės iš Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Evelina Grėbliauskė ir Erika Pratapienė pastebi, kad lietuviai po truputį įsileidžia naujoves ir nevengia šiai dienai modernesnių sprendimų. Kaip ir kiekvienais metais, Vėlinėms žmonės įprastai nevengia rinktis kryžiaus formos kompozicijų, o ne tokiems konservatyviems floristės siūlo ir pagalvėlės, širdelės, vainiko formos gaminius. Visos formos ir kompozicijos turi prasmę. Pavyzdžiui, kryžius yra pagrindinis krikščionybės simbolis ir lydi kiekvieną iš mūsų per gyvenimą, pagalvėlė simbolizuoja harmoniją, ramybę, juk net į kitą pasaulį iškeliaujame su pagalve, širdelė – meilę, o vainikas – amžinybę. Pasak florisčių, reikėtų vengti rėkiančių, sintetinių spalvų, dažytų gėlių, nes jos nėra gamtiškos. Dirbtinės gėlės turėtų būti tik labai geros kokybės, natūralių spalvų. Svarbiausia, kapo neperkrauti ir išlaikyti vientisumą. Puošybos variantų yra daug, bet reikėtų laikytis principo, kad geriau mažiau negu per daug. Anot florisčių, viena geros kokybės floristinė kompozicija atrodytų kur kas geriau ir skoningiau nei įvairiausių spalvų ir formų sudėtos puokštės bei žvakės. Gyvos gėlės žiedas – puikus sprendimas tiems, kurie nori sutaupyti ir išvengti beskonybės. Jį galima tiesiog padėti ant kapo. Ypač subtiliai atrodo kalijos, baltos rožės, tad niekada neapsiriksime pasirinkę minimalistinį ir natūralų variantą. (Igno Šalnaičio nuotr.).

„Pastaraisiais metais žmonės perka mažiau gėlių, vis rečiau iš kapo daro gėlių darželį. Po truputį formuojasi įsitikinimas, kad gražiau yra mažiau“, – sakė ne vienerius metus prieš Vėlines gėlėmis prekiaujanti Virginija.
Tiesa, sena lietuvių tradicija pagerbti mirusiuosius laikui bėgant irgi keičiasi. „Tradicijos keičiasi, tačiau pati šventės esmė lietuviui nesikeičia“, – teigia etnologė Regina Lukminienė.

Daugiau žiūrėjo nei pirko
Trečiadienio rytas Kėdainių Janušavos aikštės turguje. Kone visa šalia turgavietės esanti gatvė paskendusi margaspalvių žiedų jūroje. Tiesa, beveik didžioji dauguma žiedų yra chrizantemos. Jos nuo seno puošiančios mirusiųjų kapus, tad daugeliui tradiciškai kelia asociacijas būtent su Vėlinėmis. Turguje buvo galima rasti ir gyvų gėlių (tiek skintų, tiek vazonėliuose), ir dirbtinių gėlių vainikų. Tiesa, turgavietėje prekiaujantys pardavėjai sakė, kad iki trečiadienio prekyba buvusi gana vangi. Tačiau ir tądien, iki švenčių likus kiek mažiau nei savaitei, pirkėjai daugiau teiravosi kainų, pirkti nepuolė.

Keičiasi pirkimo ir puošimo įpročiai
Ne vienerius metus prieš Vėlines gėles pardavinėjantys pardavėjai sakė, kad pastaraisiais metais pastebintys, kad pirkėjų pirkimo bei kapų puošimo įpročiai yra gana kardinaliai pasikeitę.
„Vėlinių gėlių mados keitėsi labai. Praktiškai dabar žmonės perka mažiau, mažiau apkrauna kapą tiek gėlėmis, tiek ir žvakutėmis. Dažnas kapas yra papuoštas akmenukais, plokštėmis, todėl gėlių gausos jau nebereikia. Todėl populiarūs tapo skintų gėlių žiedai, įvairios puokštelės – tiek gyvų, tiek dirbtinių gėlių. Praktiškai tik nuo oro sąlygų priklauso – dirbtinėmis ar gyvomis gėlėmis bus puošiamas kapas. Pavyzdžiui, kai orai atšąla, labiau perkamos dirbtinės gėlės, kai geras oras, tada į kapus nešamos gyvos gėlės. Žinoma, kas nori palikti papuoštą kapą per visą žiemą, tada ieško dirbtinių gėlių vainikų. Tuomet kapas paliekamas tvarkingas, o suvytusios gėlės negadina kapo vaizdo. Taip yra praktiškiau“, – sakė ne vienerius metus turguje gėlėmis prekiaujanti Virginija.

Stengiasi tarpusavyje derinti spalvas
Pasak moters, šiais metais oro sąlygos nelepino – dauguma kapuose pasodintų gėlių nušalo dar spalio mėnesį. Todėl gyvos gėlės iki tol nebuvo labai perkamos.
„Trečiadienį jau jaučiame pagyvėjimą. Šiais metais bene labiausiai perkamos vadinamos „karalienės“ – stambiažiedės chrizantemos. Gėlės yra brangesnės už kitų rūšių chrizantemas dėl to, kad yra sunkiai užauginamos, reikalaujančios gana nemažai dėmesio. Bet atrodo įspūdingai. Nepaisant kainos, žmonės jas noriai perka. Taip pat populiarios burokėlių spalvos, baltų, geltonų spalvų chrizantemos. Tamsios spalvos yra praktiškesnės, mažiau matysis, kai jų žiedus pakąs šalnos“, – sakė Virginija.
Pasak moters, žmonės paiso ir bendro kapo estetinio vaizdo – tarpusavyje derina žiedus, juos renkasi vienodos spalvos. „Tačiau kai kurie kapai yra tikras žiedų margumynas – viskas priklauso nuo žmogaus skonio“, – šyptelėjo moteris.
Šiuo metu turguje galima įsigyti ir naujovės, kai viename kere auga trijų skirtingų spalvų – baltos, geltonos ir tamsiai raudonos spalvų chrizantemų žiedai. Seniau tokie krūmai nebuvo gausiai perkami, tačiau šiais metais tokie trijų skirtingų spalvų vazonai yra gana populiarūs.
Šalia gėlėmis prekiaujanti Vida pasakojo, kad kai kurie pirkėjai dar teiraujasi ir našlaičių.

Dirbtinės gėlės – praktiškiau
Žmonės domisi ir dirbtinių gėlių vainikais.
„Puokšteles labiausiai perka baltos ir šampano spalvos, pageidauja, kad gėlės būtų kuo natūralesnės. Dažniausiai prašoma, kad tai būtų rožės, chrizantemos. Kol kas dar nėra didelio pirkimo, jis išaugs atėjus savaitgaliui. Tačiau tada kiek paaugs ir kainos. Mano manymu, žmonės nenori puokščių, gėlių laikyti namuose, todėl perka tik prieš pat išvažiuojant į kapines. Šiais metais perkami didesnių dirbtinių gėlių vainikai – dažniausiai ant kapo padedamas vienas vainikas, uždegamos kelios žvakelės. Dažname kape dabar žemės yra mažai, daugiau vietos užima akmenukai, plokštės, todėl nenorima labai apkrauti kapo. Seniau, pamenu, žmonės gėlėmis ir vainikais apstatydavo visą kapą ir dar per patį vidurį vieną jų padėdavo. Dabar, manau, žmonės tapo sąmoningesni ir kapus lanko daugiau „iš dūšios“, todėl ir kapų puošyba tapo paprastesnė. Seniau, manau, visa ši gausa buvo skirta pasirodyti prieš kitus žmones“ , – įsitikinusi ne vienerius metus dirbtinėmis gėlėmis prekiaujanti Irena.

Trečiadienio rytą Janušavos turgaus prieigos skendo margaspalvių gėlių jūroje.

Trečiadienio rytą Janušavos turgaus prieigos skendo margaspalvių gėlių jūroje.

Kainos kiek mažėjo
Pasak pardavėjų, Vėlinių gėlių kainos per pastaruosius kelerius metus nukrito. „Šis kelmas, – moteris ranka pamojo link smulkiažiedžio, tamsiai raudonos spalvos chrizantemų krūmo, – kainuotų apie 10 litų, tačiau šiandien jis kainuoja 2 eurus. Tiesa, kol žiedai buvo mažiau prasiskleidę, prašiau trijų eurų. Tačiau prieš kokius 15 metų panašus kelmas kainuotų ir daugiau nei 20 litų. Šiuo metu chrizantemų kainos, priklausomai nuo jų dydžio, svyruoja nuo pusantro iki keturių eurų“, – sakė ilgametę prekiavimo patirtį turinti Virginija.
Kiek pigesnės šiais metais ir dirbtinės gėlės.

Tradicijos keičiasi, bet šventės esmė – ne
Tačiau ar ryškus, gausus kapų puošimas yra sena lietuvių liaudies tradicija? O gal tai šių laikų naujai besiformuojančios tradicijos? Kokią vietą apskritai lietuvio sąmonėje užėmė Vėlinių šventės? To paklausėme Kėdainių krašto muziejaus etnologės Reginos Lukminienės.
„Mes esame tokia tauta, kurioje išlikęs labai glaudus ryšys tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Ypač tai pasireiškia per Vėlines bei šv. Kūčių vakarą. Iki šių dienų žmonės lanko ir prižiūri kapus, daug meldžiasi. Ta tradicija yra gyva. Seniau žmonės sueidavo kartu ir vaišindavosi, tą darydavo ir pačiose kapinėse. Dabar ji kiek transformavosi – giminės kartu sėda prie bendro stalo, papietauja. Žmonės eina į bažnyčia, meldžiasi už mirusiuosius“, – sakė R. Lukminienė.
Pasak jos, iki II pasaulinio karo nebuvo tradicijos puošti kapų. „Lietuvis tikėjo, kad kai žmogus numiršta, reikia duoti jam ramybę, todėl kapai buvo lankomi tik kelis kartus per metus – per Vėlines, per šv. Velykas, per Tėvo, Motinos dieną. Kapai buvo kuklūs – juose augdavo kuklus medelis, puošdavo kuklių gėlių – rūtų, mirtų – krūmelis. Žvakelių nedegindavo – jos ant kapų atsirado gerokai vėliau. Žymiai svarbesnė būdavo malda už mirusįjį. Tiesa, viskas gyvenime keičiasi, todėl pastebiu, kad keičiasi ir laidojimo tradicijos (populiarėja mirusiųjų deginimas), keičiasi elgesys šarvojimo metu. Stebiu, kad keičiasi ir kapų puošyba – žmonės nebenori iš kapų daryti gėlių darželių, kapai tampa paprastesni, kuklesni“, – sakė R. Lukminienė.

Kodėl mirusiuosius pagerbiame dvi dienas?

Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Tad ne veltui lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės. Lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų diena, lapkričio 2-ąją – Vėlinės. Lapkričio 1-ąją liturgine šventųjų atminimo švente paskelbė popiežius Bonifacas IV VII a. pradžioje. Popiežius Grigalius IV 998 m. šią šventę dar papildė lapkričio 2-ąja, skirta prisiminti visus mirusiuosius.
Pirmoji šventė skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldiesi.
Lapkričio 1 d. Bažnyčia visada skelbė privaloma švente, Vėlinės kai kur Europoje yra darbo, kai kur – nedarbo diena. Prasidėjus Atgimimui, Lietuvoje 1990 m. vasario 9 d. priimtas įstatymas, pagal kurį lapkričio 1-oji paskelbta nedarbo diena. Vėlinės minėtina švente (tačiau darbo diena) paskelbtos 1990 m. spalio 23 d.
Vėlinės – visų mirusiųjų pagerbimo šventė. Gyvieji aplanko mirusiuosius kapuose, uždega žvakutes, manoma, kad mirusieji taip pat ateina pas gyvuosius.
Vėlines lietuviai šventė nuo senovės. Tai dar pagoniška šventė. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais, juos nuolat lanko. Lietuvių liaudies dainose sakoma, kad miręs žmogus atsisėdąs į „vėlių suolelį“, kad motinos mylimas sūnus tampąs „vėlių ženteliu“, o dukrelė – „vėlių martele“, kad jie išeiną pro „vėlių vartelius“. Tikėta, jog vėlės lankosi savo gyventose vietose, o mėgstamiausias lankymosi metas – gūdus ruduo. Ne veltui ir lapkričio mėnesį žmonės senovėje vadino vėlių mėnesiu.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.