Arnetų namuose – panevėžiečių austos juostos

Iki liepos 10 dienos Arnetų namuose galima pasigėrėti tradicinėmis juostomis iš panevėžiečių Vilių šeimos kolekcijos. 

Vilių šeimos audėjų kurtos juostos užburia raštų ir spalvų įvairove.

„Labai smagu, kad pagaliau mums pavyko prisikviesti garsiuosius juostų audėjus Vilius į mūsų namus. Akys tiesiog raibsta nuo margaspalvių juostų, kurių audimu visą šeimą užkrėtė šviesuolė auksarankė mama Irena Ona Vilienė“, – pristatydama juostas ir jų kūrėjus sakė Arnetų namų šeimininkė Regina Lukminienė.
Tiesiog negalima nesižavėti panevėžiečių Vilių šeimos – Irenos, Linos ir Gvido – kurtomis pintinėmis juostos, kurioms suteiktas Tautinio paveldo produkto sertifikatas. Aukštaitiškos pintinės ir vytinės juostos nors yra paprastų geometrinių raštų, bet išsiskiria spalvingumu. Juostų kūrėjai atviri – tęsia labai senas tradicijas. „Juostos buvo plačiai naudojamos: tai neatskiriama tautinių rūbų dalis, jomis buvo puošiami kiti tekstilės gaminiai, jos naudojamos krikštynų ir laidotuvių apeigose, buityje naudotos kaip puošnios vadelės. Kai aš tapau Vilių šeimos dalimi, tiesiog nebuvo kur trauktis. Juostas audė anyta, vyras, teko ir man įsijungti į tą kūrėjų ratą. Dabar ir dukros pamažu pratinasi draugauti su staklėmis“, – sakė juostų kūrėja Lina Vilienė.
Pradžią Vilių šeimoje juostų audimui davusi Irena Ona sakė, kad pačias pirmąsias juostas nuaudė dar besimokydama mokykloje: „Rankdarbiai man buvo labai artimi. Tad sužinojusi, kad mokykloje mokysimės austi juostas, nekantriai laukiau tos dienos. Pabandžiau ir taip patiko, kad iki šiol su audimu nesiskiriu. Dabar juostas austi – vienas malonumas, tačiau buvo laikas, kai trūko verpalų, teko pačiai siūlus dažyti. Juokauju, kad juostų audimo žaidimą žaidžiu jau 40 metų. Vaikus pripratinau prie to darbo, dabar ir anūkės vis dažniau klausia, kuo gali padėti.“

Tradicinės juostos domina ir veresnius, ir jaunus kraštiečius.

Juostų kūrėjai atviri – patys derina siūlus, raštus, ieško gražiausių ir originalių variantų. „Juostų audimas reikalauja kantrybės ir laiko. Kartais prie vienos juostos tenka prasėdėti iki savaitės. Tačiau smagu būna, kai rezultatas džiugina ir pačius, ir kitus. Teko nemažai dienų praleisti lankant muziejų archyvus, kad išstudijuotume kuo daugiau autentiško palikimo ir nenutoltume nuo originalių juostų. Norime, kad jos būtų šiuolaikiškos, tačiau alsuotų senąja dvasia“, – sakė L. Vilienė.
Panevėžiečiai audėjai juostų pagrindui renkasi raudoną, žalią ir geltoną spalvas, o vėliau jas apžaidžia įvairiais derančiais atspalviais. „Svarbiausia sudėlioti raštą ir spalvas, o vėliau jau patys pirštai siūlus mėto ir tarsi savaime audžia juostą“, – šypsojosi Lina.
Moteris pastebėjo, kad originali juosta – puikus aksesuaras. Jomis pastaruoju metu pamėgo puoštis ne tik tautinius kostiumus dėvintys tautiečiai, bet ir modernių madų besivaikantis jaunimas: „Kas nori, tas tikrai puikiai sumąsto, kaip išnaudoti tradicinės lietuviškos juostos grožį. Tereikia pasitelkti fantaziją ir galima nuostabiai sužibėti pasitelkus vos vieną aksesuarą.“