Aristaviškiams biodujų jėgainės nereikia

Aristaviškiai tiki, kad vasario 13-ąją, penktadienį, pradėta kova prieš norimą greta jų kaimo statyti galingą biodujų jėgainę bus sėkminga.

Šalia Aristavos planuojamos statyti biojėgainės pristatytojai A. Kirpičiovas, J. Murauskienė ir J. Bielskus nesugebėjo kaimo bendruomenės įtikinti, kad jėgainė nepakenks aristaviškių gyvenimo kokybei.

Vos prieš kelias dienas išgirdę žinią, kad prie bendrovės „Aristavos ūkis“ karvidžių UAB „Jenergija“ planuoja statyti biodujų jėgainę, kurioje elektros energija būtų gaunama iš bioskaidžių atliekų, karvių mėšlo bei augalinės kilmės biomasės, aristaviškiai suskubo rinkti informacijos apie būsimą statinį ir jo statytojus.

Vertintojų informacija netiksli
Pasigilinę į gana skurdžią informaciją Aristavos kaimo bendruomenės aktyvistai sužinojo, kad planuojama biojėgainė – gana nemažo galingumo, jos veiklai vietinių žaliavų nepakaks. Pasak projektuotojų, šioje jėgainėje būtų perdirbamos įvairios maisto atliekos, valymo įrenginių dumblas ir kitos prastus kvapus skleidžiančios medžiagos.
Gyventojai susitelkė ir gana gausiai susirinko į biojėgainės bei jos galimo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos pristatymą. Jį parengė bendrovės „COWI Lietuva“ specialistai.
Juos atstovavę Aleksandras Kirpičiovas ir Jurgita Murauskienė gyventojams pateikė informaciją, kad pastačius biojėgainę aristaviškių gyvenimo kokybė nenukentėtų, nepaisant to, kad objektas iškiltų maždaug už 500 metrų nuo gyvenamųjų namų. Pasak vertintojų, jų atlikti vertinimai rodo, kad nebūtų viršytos nei triukšmo, nei kvapų, nei kitokios taršos normos. Gyventojams tokios išvados sukėlė įtarimų, nes vertinimo ataskaitoje pastebėta daug netikslumų skaičiuose ir skaičiavimuose.
Statytojams atstovavęs projektų vadovas Jonas Bielskus susitikime su gyventojais buvo itin nekalbus ir daugelio klausimų nenorėjo komentuoti: „Mes vadovaujamės ir dirbame pagal įstatymus. Tokias biojėgaines norime statyti prie daugelio šalies didesnių fermų.“

Aristaviškiai, kovodami už savo teises, jautėsi tvirčiau, sulaukę vietinės valdžios palaikymo.

Atsainus požiūris į gyventojus
Aristavoje užaugusio ir dabar gimtinę dažnai lankančio Sauliaus Kaupelio teigimu, jį pribloškė biojėgainę planuojančių ir jos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą rengusių žmonių nekompetencija: „Žinau, kad bendrovė „Jenergija“ neturi patikimo vardo tarp biojėgainių statytojų, nes ji slepia duomenis ir informaciją apie save. Pamatėme labai atsainų požiūrį į visuomenę. Jei nesiteikė pats statytojų vadovas atvažiuoti ir pakalbėti su bendruomene, tai kokio dialogo su tokiais žmonėmis galime tikėtis. Mes tikrai nenorime tokios jėgainės ir darysime viską, kad ji greta mūsų kaimo neiškiltų.“
Panašiai kalbėjo ir Aristavos kaimo bendruomenės sekretorė Stasė Lukočienė. Anot jos, kaimas nori gyventi švarioje, saugioje ir sveikoje aplinkoje. „Gaila, kad mus laiko tamsuoliais, kuriems nerūpi savas kaimas. Mes norime aiškumo ir kompetencijos. Deja, išgirdome gana miglotą ir ribotą informaciją. Leisdami šalia kaimo pastatyti biojėgainę, iš kurios kažkas pelnysis, naudos norėtume ir kaimui. Tačiau mums buvo pasakyta, kad apie grąžą kaimui jokių kalbų nėra. Mums tokio kaimyno nereikia ir mes kovosime už savo teises“, – sakė S. Lukočienė.

Palaiko vietos valdžia
Aristaviškių palaikyti atvyko nemažas būrys rajono vadovų ir Tarybos narių. Rajono vicemerė Nijolė Naujokienė sakė pirmą kartą susidūrusi su faktu, kai kažkas kažką Kėdainių krašte planuoja daryti be pokalbių su vietine valdžia. Tarybos nariai Rimgaudas Rimošaitis ir Ona Šulcienė sakė, kad kol kas trūksta duomenų, jog būtų galima daryti išvadas dėl jėgainės statybų. Saulius Grinkevičius buvo kategoriškesnis ir sakė, jog pirmiausia reikia atsižvelgti į gyventojų nuomonę ir jei žmonės nenori, negali būti nė kalbų apie tokio objekto statymą kaimo pašonėje. Vienintelis Viktoras Muntianas buvo statytojų pusėje ir jokių grėsmių neįžvelgė, tačiau aristaviškiai nepasitenkinimą tokia pozicija išreiškė švilpimu ir pasiūlymu biojėgainę pasistatyti savo namų pašonėje.
Panašu, kad Aristavos kaimo bendruomenei teks labai susitelkti, kad jie pasiektų savo tikslą – apsigintų nuo nepageidaujamo objekto atsiradimo. „Mes suprantame, kad tik viešumu galime užkirsti kelią tokioms statyboms. Gal tas baubas ir nėra toks baisus, bet tai reikia išsiaiškinti atvirose diskusijose“, – įsitikinusi S. Lukočienė.