Kėdainių rajone yra 27 archeologinės vietovės, įtrauktos į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą. Santykinai tai nedidelis skaičius, palyginimui Utenos rajone yra 117, Trakų rajone – 81 archeologinė vietovė. 

Autorius Mindaugas Bertašius

Autorius Mindaugas Bertašius

Tačiau suprantama, kad svarbiau yra ne objektu skaičius, bet jų reikšmė. Kasmet archeologai dėl mokslinių interesų ar dėl naujų objektų statybos ar rekonstrukcijos kasinėja įvairiose Lietuvos vietovėse. Remiantis Kultūros paveldo departamento duomenimis, 2015 metais buvo išduotas 451 leidimas atlikti archeologinius tyrimus. Iš jų keturi lietė Kėdainius ir jų rajoną. Tai buvo archeologiniai žvalgymai, ieškant naujų archeologinių vietovių dalyje Kėdainių rajono, taip pat tyrimai Kėdainių sinagogos aplinkoje ir senojo miesto bei senamiesčio teritorijoje. Informacija apie 2015 metų archeologinių tyrinėjimų rezultatus bus viešai prieinama, kai archeologai parengs tyrimų ataskaitas ir išspausdins straipsnį leidinyje ,,Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“. Na, o šiame straipsnyje apžvelgsime, kas apskritai yra laikoma archeologiniu paveldu, kokios ypatingos vietovės yra Kėdainių rajone, kas ir kodėl sulaukia didesnio archeologų dėmesio pastaraisiais metais.
Archeologinis paveldas. Kas tai?
Paprastai tariant, tai apie žmonių praeitį liudijantys daiktai bei vietovės. Na, o šiek tiek sudėtingiau, bet išsamiau, archeologinis paveldas – tai archeologinės liekanos ir objektai bei kiti iš praeities epochų mus pasiekę žmonijos pėdsakai, kurių išsaugojimas ir tyrimas padeda geriau suvokti žmonijos istoriją ir jos ryšį su natūralia aplinka. O jų atžvilgiu pagrindiniai informacijos šaltiniai yra kasinėjimai bei kiti žmonijos ir aplinkos tyrimo metodai. Archeologijos paveldas apima tiek žemės paviršiuje, tiek po vandeniu esančias struktūras, konstrukcijas, pastatų grupes, įsisavintas aplinkas, kilnojamuosius objektus, kitų rūšių paminklus bei jų aplinką (Europos archeologinio paveldo apsaugos konvencija, 1992 m., pasirašyta Valetoje). Toks archeologinio paveldo apibrėžimas pripažįstamas ir Lietuvoje, nes minėtąją Valetos konvenciją 1999 m. ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas.

 Autorius Mindaugas Bertašius

Autorius Mindaugas Bertašius

Archeologinį paveldą sudaro daugybė elementų, tai – piliakalniai, gyvenvietės, šventvietės, gamybos vietos, laidojimo vietos, mūšių vietos, įvairūs statiniai, akmenys su duobutėmis, įvairūs daiktai, pagaminti žmogaus, arba natūralūs objektai, turintys neabejotinų požymių, jog buvo žmogaus naudoti. Kad objektas būtų laikomas archeologiniu, jis turi būti gana senas. Pagal šiuo metu galiojantį Paveldo tvarkybos reglamentą (PTR 2.13.01:2011 ,,Archeologinio paveldo tvarkyba”) archeologiniais kultūriniais sluoksniais laikomi tie, kurie susidarė iki 1800 metų. Verta atsiminti, kad ne visi iš žemės iškasti daiktai yra automatiškai archeologinė vertybė. Pavyzdžiui, iškastas II Pasaulinio karo laikų šalmas – nebus archeologinis radinys, nors ir būtų surastas naudojantis archeologiniu metodu.
Archeologinio paveldo apsauga
Teisinę apsaugą archeologiniai objektai, jų kompleksai ar vietovės įgyja, kai yra įtraukiami į Kultūros vertybių registrą bei nustatomas jų statusas. Pradedant nuo žemiausio lygmens, kai kuriems archeologinio paveldo objektams gali būti taikoma pirminė teisinė apsauga – kai objektas įtraukas į Kultūros vertybių registrą (vadinamas registrinis), tokių Kėdainių rajone yra 8. Kultūros ministro įsakymu objektas ar vieta gali būti paskelbti valstybės saugomais (Kėdainių r. yra 12). Kėdainių rajono atveju tai daugiausiai kapinynai. Na, o nacionalinės svarbos archeologinio paveldo objektai, patvirtinus tą faktą vyriausybei, skelbiami paminklais (Kėdainių r. – 8). Kultūros vertybių registrą galima surasti ir tyrinėti internete – kvr.kpd.lt – interaktyvus žemėlapis su informacija apie kilnojamo ir nekilnojamo kultūros paveldo objektus Lietuvoje.
Kėdainių rajono archeologinis paveldas ir jo tyrinėjimai
Iš pradžių šiek tiek skaičių: remiantis nekilnojamo kultūros paveldo registro duomenimis, Kėdainių rajone yra 27 archeologinio paveldo objektai. Apylygiai yra piliakalnių arba piliakalnių kompleksų kartu su papėdės gyvenvietėmis – 12 ir kapinynų – 11. Rajono teritorijoje yra viena – Sviliukų dvarvietė, Kėdainių senamiestis ir senojo miesto vieta, 1 – Svilių senovės gyvenvietė.
Piliakalniai yra bene aiškiausiai atpažįstami archeologiniai objektai. Iš 23 Kėdainių rajone esančių piliakalnių archeologiškai tyrinėti keturi (Ambraziūnų, Bakainių, Kalnaberžės ir Šukionių). Įskaitant ir tai, kad kartais kasinėjamos tik papėdės gyvenvietės, o ne patys piliakalniai. Kai kurių piliakalnių tyrinėjimai vykdyti net XIX a. Pavyzdžiui Bakainių piliakalnį 1841 m. kasinėjo generolas Siversas, 1898 m. – A. Malmgrenas, tačiau radinių neaptiko. Pastaraisiais metais paprastai kasinėjimai piliakalniuose vykdomi, tik jeigu reikia sutvirtinti piliakalnio šlaitus ar pritaikyti lankymui, įrengti laiptus, informacinius stendus ir pan. Šiuo tikslu jau minėtąjį Bakainių piliakalnį 2012 m. tyrinėjęs archeologas M. Daubaras rado keramikos šukių, verpstukų, gyvulių kaulų, akmeninį grindinį. Piliakalnis datuojamas X–XIV a. Ambraziūnų piliakalnyje, tyrinėtame 2008 metais, archeologinių radinių piliakalnio gyvavimo laikotarpio neaptikta. Tačiau papėdės gyvenvietėje rasta šiek tiek keramikos šukių. Piliakalniai istorijos tėkmėje galėjo būti pritaikomi ir kitiems poreikiams nei vien gynyba ar gyvenvietė. 1934 m. ant Pilionių (Naujaupio) piliakalnio pastatyta mūrinė koplyčia, V šlaite įrengti platūs betoniniai laiptai, o dar anksčiau ten buvo laidojami žmonės, nes XIX a. piliakalnyje buvo įrengtos sentikių kapinės.
Dabartinėmis žiniomis, visi (tyrinėti ir netyrinėti) piliakalniai Kėdainių rajone yra datuojami maždaug I tūkstantmečiu–II tūkstantmečio pradžia. Netgi netyrinėti piliakalniai yra informatyvūs, jeigu moki juos ‚,perskaityti“. Piliakalnio datavimui pasitarnauja jo forma, nes pagal tam tikrus įrengimus (pvz., pylimų ar šlaitų statumą) galima spręsti apie jo gyvavimo laikotarpį. Be to, netgi nekasinėjus piliakalnių ir šalia jų esančių papėdės gyvenviečių amžių galima nustatyti pagal žemės paviršiuje surastus archeologinius radinius, dažniausiai pagal ant jo ar šalia jo surandamų keramikos šukių gamybos technologiją. Didžiausia tikimybė jų surasti yra kurmiarausiuose. Taip, būtent kurmiarausiuose! Todėl vaikštinėdami piliakalnio prieigose ir atidžiau pasikapstę po juos tikėtina, kad galite rasti keramikos šukių, o galbūt ir kai ką ypatingesnio. Yra žinoma, kad tam tikrą būdą gaminti indus naudojo tam tikru laiku. Paprastai tariant, jeigu indo sienelės yra brūkšniuotos (vadinamoji brūkšniuotoji keramika), tai jis bus iš senesnių laikų nei tas, kurio sienelės grublėtos (vadinamoji grublėtoji keramika). Verta nepamiršti, kad ne ant kiekvieno Lietuvos piliakalnio kadaise stovėjusi pilis.
Iš vienuolikos kapinynų Kėdainių rajone archeologiškai tyrinėti aštuoni: Bakanių, Beržų, Čiukiškių, Graužių, Nociūnų, Pašėtės, Vaidatonių ir Ruseinių senkapis. Vieni tyrinėti detaliau, kitur atlikti žvalgomieji tyrinėjimai, kai nėra kasinėjami dideli plotai, o tik siekiam nustatyti paminklo ribas, surasti paviršinius radinius. Kapinynai – tai tokie archeologiniai objektai, kurie labai kenčia (ir kentėjo) dėl žmogaus ūkinės veiklos – arimo, miškų sodinimo ir pan. Šiandien dauguma jų yra išlikę labai fragmentiškai. Pavyzdžiui, 1968 m. V. Urbanavičius tyrinėtame Graužių kapinyne pastebėti kapų plėšikų požymiai. O pats kapinynas iš tiesų yra labai įdomius, jame galima stebėti laidojimo tradicijų kaitą ir suskirstyti kapus į tris laikotarpius: VI–VII a. – kapai su nedegintais mirusiaisiais, X–XIV a. – kapai su sudegintais žmonėmis ir nedegintais žirgais bei XVI–XVII a. – kapai lentiniuose karstuose, su monetomis. Išskirtinis vienas moters kapas, kuriame rastas itin puošnus diržas, dengtas baltu metalu. Tyrėjas pažymi, kad tai tik antras toks diržas Lietuvoje (vienas rastas Piliuonoje). Kitas įdomus Kėdainių rajono kapinynas rastas „Via Baltica“ kelio atkarpoje Jonava-Kėdainiai, ties Nociūnais. Nociūnų kapinyną 1999 m. tyrinėjo archeologas M. Bertašius, tuomet ištyrė 102 kapus. Nors senkapis datuojamas pagal radinius XV pab.–XVII a. pr. , tyrėjas pastebėjo, kad dalyje rastų kapų įkapės ir laidojimo tradicijos krikščioniškos, o kituose – vis dar pagoniškos. Tai tik patvirtina idėją, kad apkrikštijus Lietuvos teritoriją 1387 m. staigiai pagoniškosios tradicijos neišnyko.
Senovės gyvenvietėmis įprastai vadinamos archeologinio paveldo vietovės, kuriose praeityje buvo gyvenama, tačiau neišlikę žemės paviršiuje matomų požymių. Jas taip pat galima vadinti neįtvirtintomis gyvenvietėmis. Apskritai dauguma žinomų I tūkstantmečio gyvenviečių „glaudžiasi“ prie piliakalnių, bet galima jų atrasti ir kitur, dažniausiai prie ežerų, upių ar jų santakų, patogiose pakrantėse. Kėdainių rajone dabar tėra 1 – Svilių senovės gyvenvietė. Ji surasta 2001 m. Kultūros paveldo centro darbuotojo E. Ivanausko. Joje žvalgomųjų tyrimų metu surasti geležiniai smeigtukai, arbaleto strėlės antgalis, kalavijo buožė, monetos liudija, kad šioje vietoje gyvenimas virė maždaug VII–XVIII a.
Archeologai kasinėja ne tik laukuose ar miškuose, bet ir senuosiuose miestuose. Archeologiniai tyrimai paprastai reikalingi tuomet, kai tiesiamos naujos komunikacijos arba istorinėje miestelio dalyje tvarkomi rūsiai ar statomi nauji statiniai, tiesiami miestų aplinkkeliai ir pan. Tokie darbai, žinia, intensyviai vykdomi Kėdainių senamiestyje, todėl pastarojo dešimtmečio tyrimai koncentruojasi ten.
Tik prie nedidelės dalies archeologinio paveldo yra prisilietę archeologai. Tačiau jų tikslas nėra iškasinėti kiekvieną archeologinę vietovę. Pirmiausia reikia tyrinėti ten, kur archeologiniam paveldui gresia būti sunaikintam. Šiuolaikiniai archeologiniai kasinėjimai reikalauja nemenko finansavimo, nes pasitelkia brangią techniką, laboratorinius tyrimus. Todėl mes turėtume saugoti archeologinį paveldą nuo niokojimo, kad ateities kartos, ateities mokslininkai turėdami, ko gero, daug pažangesnes technologijas galėtų pažvelgti į praeitį taip, kaip mūsų dienų mokslas dar nepajėgus.

 Monika Žemantauskaitė

About The Author

Related Posts

One Response

  1. edita

    ,,iš 23 Kėdainių rajone esančių piliakalnių“ – gal autorius galėtų juos išvardinti. Matyt, mano žinios pasenę…

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.