Jau porą mėnesių VšĮ Kėdainių ligoninės konsultacijų poliklinikoje veikia gydytojo konsultanto geriatro kabinetas. Jame dirbanti gydytoja geriatrė Rasa Maselienė du kartus per savaitę konsultuoja vyresnius nei 60-ties metų pacientus. Ji taip pat dirba slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje.

Gydytoja geriatrė pasakoja, kad jos kabineto duris dar vis nedrąsiai praveria daugiau moterų nei vyrų, nuo buvusių pedagogų, tarnautojų, mokslo darbuotojų iki eilinių darbininkų, kuriuos kamuoja ta pati problemų puokštė, su amžiumi pasireiškiantys negalavimai, ligos, o neretai svarbiausia iš jų – vienatvė.

Turės atsakyti, kas nuperka duonos

„Mes mokomės būti geriatrais, mokomės gvildenti geriatrinių pacientų problemas, Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojams irgi dar neįprasta savo pacientus siųsti konsultuotis su gydytoju geriatru, o ir patys pacientai dar nedrąsiai veria mano kabineto duris. Geriatras savaip pasižiūri į pacientą, visapusiškai su juo pabendrauja. Užduoda daugybę klausimų, kaip pacientas gyvena, su kuo jis gyvena, kas jam atneša duonos, kas nuperka vaistų, ar jis pajėgia nueiti nusiprausti, ar nemažėja jo higienos įpročiai, ar laikosi dantų protezai, gal jam svaigsta galva, gal nelaiko šlapimo? Visi klausimai vienodai svarbūs. Tarkim, jei protezai tinkamai nesilaiko ir jie nuolat krenta, žmogus nesukramto maisto, tai atsiliepia vidurių, skrandžio veiklai, jo socializacijai, dėl to jis nenori niekur eiti. Jei nelaiko šlapimo, galbūt slepia savo problemą ir dėl to nekelia kojos iš namų, o būdamas vienas, jaučia vienatvę“, – gydytojo darbo užkulisius praveria gydytoja geriatrė Rasa Maselienė.
Geriatras – gydytojas, išmanantis normalų ir patologinį organizmo senėjimą, pagyvenusių žmonių ligas ir jų profilaktiką, mokantis kompleksiškai šiuos žmones tirti, vertinti ir gydyti.
„Jeigu tik yra galimybė, stengiamės kalbėtis ne tik su pacientu, bet ir su juos lydinčiu artimuoju, nes kaip rodo patirtis ir tvirtina artimieji, jie gali prikalbėti įvairių fantazijų ar netiesos. Pirmiausia leidžiam kalbėti pačiam pacientui, o jį lydintys žmogus patvirtina, ar tai, ką sako jo artimasis, yra tiesa. Kai pacientas neteisingai suskaičiuoja, kiek turi vaikų ar anūkų, nebegalima toliau tikėti jo teiginiais“, – retus atvejus apie nesusikalbėjimą tarp jos ir paciento pamini gydytoja, pridūrusi, kad žmonės, turintys atminties sutrikimų ir patys pripažįsta, neva, „aš buvau toks protingas, kaip čia yra, kad dabar neprisimenu“. Pasitaiko, kai pacientas pyksta dėl pačios situacijos.
Tik nedaugelis rajono gydymo įstaigų šiandien turi dirbantį gydytoją geriatrą. Kėdainių rajono gyventojams pasisekė, nors gydytoja geriatrė dirba tik dvi dienas per savaitę, bet kaip rodo praktika, jos teikiamos paslaugos – reikalingos.

Geriatro konsultacijai – valanda

Beveik visi Kėdainių ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje gulintys pacientai yra geriatriniai ligoniai.

 

Pasak R. Maselienės, kiti medikai net stebisi, kaip mums gerai – gydytojo geriatro konsultacijai skiriama valanda laiko, kai tuo tarpu šeimos gydytojas privalo išklausyti, kuo pacientas skundžiasi, apžiūrėti jį, paskirti vaistus, išrašyti ne vieną vaistų receptą ir kt. per kone 15 minučių.
„Iš tikrųjų, gydytojo geriatro konsultacijai reikia skirti žymiai daugiau laiko, nes ateina pas mus pacientas, neretai turintis klausos ar regos sutrikimų, ateina pas svetimą žmogų, kurį mato pirmą kartą ir turi visas problemas išdėstyti. O dažniausiai pradeda nuo to, kad neturi kas duonos parneštų, krosnį pakūrentų, kad vaikai nelanko, nori į senelių namus ir nelaiko šlapimo. Tuos pačius blogiausius dalykus jis turi pasakyti atėjęs pas nepažįstamą gydytoją“, – paaiškina geriatrė.
Gydytoja sutinka, kad pirmiausia, pradėjus bendrauti su pacientu, reikia atrasti tarsi raktelį, kurį pasukus, žmogus atsivertų. Bet iš kitos gi pusės, kai žmogui tos problemos labai skaudžios, paciento „jaukintis“ jau nereikia. Tiesiog belieka teisingai paklausti, užkabinti tą problemą ir žmogus pradeda dėstyti su tokiu užsidegimu, kai akivaizdžiai matyti, jog problemos taip pribrendę, jis tik džiaugiasi, kad jį kas nors paklausia ir išklauso.

Atlieka išsamų geriatrinio paciento ištyrimą

Beveik visi Kėdainių ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje gulintys pacientai yra geriatriniai ligoniai.

Vis tik, gali kilti klausimas, galbūt geriatras atlieka socialinio darbuotojo funkciją, R. Maselienė, remdamasi patvirtintais reikalavimais, atsako konkrečiai, ką veikia konsultacijų poliklinikoje dirbantis gydytojas geriatras. Ambulatorinėje grandyje geriatras atlieka išsamų geriatrinio paciento ištyrimą, geriatrinių sindromų ir ligų (demencijos, depresijos, miego sutrikimų, šlapimo nelaikymo, nepakankamos mitybos, eisenos sutrikimų, griuvimų, senatvinio silpnumo ir kt.) diagnostiką, atlieka paciento problemų, kilusių dėl daugybės patologijos, negalios, socialinių ir psichologinių veiksnių, įvertinimą ir sprendimą, problemų sąrašo sudarymą, prioritetų išskyrimą, tyrimo, gydymo, reabilitacijos, slaugos plano sudarymą ir įgyvendinimą.
Pacientai konsultacijai gali kreiptis vyresni nei 60-ties metų ir tik gavę šeimos gydytojo siuntimą. Gydytojos tvirtinimu, kabinete lankosi įvairių specialybių ir įvairaus išsilavinimo žmonės – buvę mokytojai, tarnautojai, lauko darbininkai.

Tenka spręsti ir socialines problemas

Pasidomėjus, kas dažniau praveria kabineto duris – vyrai ar moterys, kokio amžiaus, dėl kokių problemų, R. Maselienė atsako, jog pacientų sulaukia vyresnio ir brandaus amžiaus. Pasitaiko, kai pacientas turi tiek problemų, susijusių su sveikata, kad šeimos gydytojui, rašančiam siuntimą pas gydytoją geriatrą, kartais sunku išskirti vieną problemą.

Gydytoja geriatrė R. Maselienė teigia, kad pacientai konsultacijai gali kreiptis būdami vyresni nei 60-ties metų ir gavę šeimos gydytojo siuntimą.

R. Maselienė papasakojo atvejį, kad yra konsultavusi pacientę, kuri serga diabetu, jai skauda kojas, rankas, ji sunkai eina, jai sunku nešti krepšį, ji nuolat griuvinėja, jos lazda pasirėmimui nepatogi. Reikėjo ieškoti išeičių, kaip tai moteriai padėti. Tuomet buvo sutarta su Kėdainių bendruomenės socialinių paslaugų centru, kad jai duos vaikštynę su krepšiu. Moteris galės atsiremti abiem rankomis, jei bus lengviau eiti, nereikės nešti pirkinių ir išsispręs anksčiau kamavusi problema.
Kartais ir su vyresnio amžiaus žmonių vaikais tenka griežtokai kalbėtis dėl jų tėvų priežiūros. Jie nenori mamos ar tėčio išvežti į senelių globos namus, o patys, dirbdami nuo ryto iki vakaro ir turėdami daugiau veiklos, nesuspėja tinkamai pasirūpinti tėvais ar jų prižiūrėti. „Neretai ir jie manęs paklausia: „Ar jūs leistumėt savo mamą į senelių namus?“. „Atsakau: „Taip, leisčiau, jei grįžus po darbo, vėlų vakarą ją nuolat rasčiau vieną liūdinčią, apsiverkusią ir žiūrinčią pro langą…“, – nelengvų pokalbių detalėmis dalinasi gydytoja.

Senelių namai: anksčiau bijojo, dabar – prašosi

Pašnekovė pastebi, kad žmones yra palietusios labai skaudžios socialinės problemos. Ir tai yra atskira šio laikmečio tema. „Taip, kaip mūsų tėvai bijojo ir nenorėjo senelių namų, tai dabartiniai vyresniosios kartos žmonės kur kas maloniau apie juos atsiliepia, nes supranta, jog ten yra kasdienė priežiūra, kad jį kiekvieną dieną aplankys gydytojas, kad ten gyvena jo bendraamžiai, jiems nereikės vieniems sėdėti namuose. Kadangi dabartiniame laikmetyje, kai visi lekia ir skuba, senyvi žmonės mato, kad jų vaikams yra sunku, jie tiesiog pasako, kad norėtų ten apsigyventi. Juo labiau, jei tuose senelių globos namuose jau gyvena jaunystės draugė ar draugas, pažįstamas iš to paties kaimo ar kaimynė, o jeigu ir pats apsigyvens, kaip visiems bus smagu ten gyventi ir išeiti ant suoliuko pasėdėti. Tie žmonės ne prieš senelių namus. Bet tada atsiranda problema, ką vaikai pasakys artimiesiems, giminėms ir pažįstamiems, neva, tai baisi gėda, todėl vaikai nuo šio žingsnio dažnai susilaiko“, – apie pasikeitusį vyresnio amžiaus žmonių požiūrį pasakojo R. Maselienė.
Gydytojos nuomone, šiais gi laikais, privačių senelių globos namų, jei neužtenka valstybinių, pasiūla yra pakankama, tereikia išsispręsti piniginius, turtinius klausimus. Paprastai vyresnio amžiaus žmonės turi nuosavą būstą – namą ar butą, kurio, populiariai kalbant, pakaktų komfortabiliam tolesniam tėvų gyvenimui užtikrinti. Tačiau kitas dalykas yra požiūris – vaikai nori ir tėvų neslaugyti, ir jų užgyventą turtą paveldėti.

Kai pagyvenę žmonės maitinasi netinkamai

Gydytoja geriatrė paliečia dar vieną skaudžią, jos pacientus kamuojančią problemą – dažnai pagyvenę žmonės maitinasi netinkamai: jų kasdienio maisto racione trūksta įvairovės, jie nepakankamai vartoja baltymų, skysčių, valgo nekaloringą maistą, maisto nesūdo. Dėl nepakankamos mitybos ir sumažėjusio aktyvumo nyksta raumenys, atsiranda eisenos, pusiausvyros sutrikimų. Paūmėjus lėtinei ligai ar papildomai susirgus ūmine liga, padidėja maistinių medžiagų, energijos poreikis, tačiau sumažėja apetitas, pokyčiai organizme lemia mažesnį maisto medžiagų pasisavinimą – mitybos nepakankamumas dar paryškėja, dažnai prireikia papildomo maitinimo. Šiame amžiaus tarpsnyje labai svarbu, kad mityba būtų subalansuota. Joje turi būti visko: baltymų, riebalų, angliavandenių, skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralų, pakankamas skysčių kiekis. Yra būklių, kada yra padidėjęs energijos poreikis (pvz., sergant ar esant per mažai kūno masei), tada maisto produktai turi būti kaloringesni – padidintas baltymų kiekis, rekomenduojami riebalai, aliejai, cukrus, saldumynai.

Vyresniame amžiuje – maistą sūdyti

„Maistą būtina sūdyti, nors tam kardiologai gali ir prieštarauti. Sulaukę vidutinio amžiaus žmonės, labiau pradeda riboti druskos kiekį ir šio įpročio stengiasi laikytis toliau. Tačiau būtent vyresniame amžiuje sumažėja natrio pasisavinimas, padidėja jo šalinimas. Dėl šios priežasties gali pradėti vystytis hiponatremija – sumažėjęs natrio kiekis organizme. Praktiškai vienintelis būdas gauti natrį yra su druska per maistą”, – perspėja specialistė, pridūrusi, kad būklė, sergant minėta liga, labai panaši į insulto – svaigsta ir sukasi galva, pykina, sutrinka pusiausvyra.
Dėl dantų problemų, vyresnio amžiaus žmonės renkasi susmulkintą ir mažai įvairų maistą. Valgo prastesnį, nekaloringą, vienodą maistą, kurio stengiasi, kaip jau minėta, nesūdyti. Dažnas įsitikinęs, kad nei mėsos, nei kiaušinių vyresniems žmonėms nereikia. „Reikia, – sako gydytoja geriatrė, – už tai, kad vystosi sarkopenija – tai su amžiumi atsirandantis raumenų masės ir jėgos praradimas. Tuomet atsiranda silpnumas, eisenos, pusiausvyros sutrikimai ir griuvimai, tai dažniausi nepilnavertės mitybos padariniai.“

Rekomendacijos pagyvenusių žmonių mitybai:

– valgyti ne rečiau kaip 4 kartus per dieną;
– maksimaliai įvairūs maisto produktai;
– minkštesnis, smulkintas maistas;
– jei dantys sugedę arba jų nėra, maistas turi būti trintas;
– vartoti maisto produktus, kuriems suvirškinti reikia mažiau fermentų;
– maistas turi būti kvapnus, gražiai atrodyti, valgyti geriausia ne vienam. Tai labai svarbu, nes vyresni žmonės dažnai neturi apetito, valgo nedaug;
– jei toleruojate, galima vartoti prieskonių, žalumynų, česnakų, svogūnų, krienų, gerti daržovių ir vaisių sulčių. Tai ne tik gerina skonį, bet ir aprūpina organizmą mineralais, vitaminais, fitoncidais ir kt.;
-rekomenduojamos riebios žuvys, nes jose yra omega riebiosios rūgštys;
– maistą reikia sūdyti; galima suvalgyti silkės, rūkytos žuvies, rūkytų lašinukų, tai užtikrins normalų natrio kiekį organizme;
– druską riboti reikia tik nedaugeliui žmonių (jei labai griežtai rekomenduoja specialistai), o virš 80 metų – visai neriboti;
– skysčių rekomenduojama per parą išgerti ~1,5 l (jeigu nėra širdies ir inkstų funkcijos nepakankamumo);
– pakankamai gauti riebalų, baltymų, angliavandenių, skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralų;
– vartoti pakankamą kiekį vaisių, daržovių, ypač gūžinių, moliūginių, salotų;
– mažiau vartoti juodos duonos, batono, bulvių, konditerinių gaminių;
– jeigu žmogų vargina vidurių užkietėjimas, jis turėtų atsikėlęs ryte išgerti stiklinę vandens, valgyti daugiau vaisių, daržovių, dribsnių, sėlenų;
– jeigu žmogus springsta gerdamas skysčius (vandenį, sriubą), maistą reikia tirštinti (rekomenduojama klausti specialisto).
Reikia gauti pakankamą kalorijų kiekį per parą. Svarbu sekti kūno svorį, sudėties pokyčius (raumenų/riebalų santykį), pagal tai reguliuoti mitybą.

Rekomenduojami maisto produktai (jei toleruoja):
– mėsa ir jos produktai (virta, troškinta); veršiena, triušiena, vištiena, kalakutiena (vengti didelio kiekio rūkytų, sūdytų, marinuotų, riebių mėsos produktų);
– žuvis ir jos produktai: virta, troškinta, kepta, rūkyta (vengti didelio kiekio riebių, rūkytų, sūrių žuvų);
– augaliniai riebalai (su salotomis, mišrainėmis, sriubomis), sviestas, grietinėlė, grietinė;
– pienas (jei netoleruoja – virintas su arbata, kava) ir jo produktai: kefyras, rūgęs pienas; varškė ir sūriai;
-įvairių kruopų pieniškos košės, pudingai ir apkepai iš kruopų su varške;
– riboti saldumynus, konditerijos gaminius, smulkaus malimo duonos ir pyrago gaminius, makaronus. Daugiau valgyti stambaus malimo ir sėlenų duonos;
– vengti dujų susidarymą skatinančių produktų (žirnių, pupų, pupelių).

Labai svarbi burnos higiena:
– jei burnoje dar yra savų dantų, juos reikia valyti 2 kartus per dieną su dantų šepetėliu ir pasta;
– jei turite išimamus dantų protezus, nakčiai juos reikia išimti, plauti dantų šepetėliu su vandeniu ir muilu arba dantų pasta, skirta protezams, galima plauti 2% sodos tirpalu. Po to laikyti sausai arba virintame vandenyje;
– išsiėmęs dantų protezus, žmogus turi apžiūrėti burnos ertmę ir paskalauti burną 2% sodos tirpalu arba medetkų arbata, galima skalauti vandeniu;
– jei protezai neišsiima, dantys valomi ir skalaujami po kiekvieno valgio;
– jei protezai sukelia burnos gleivinėje pragulas, juda kalbant, kramtant maistą, tuoj pat reikia kreiptis į dantų gydytoją.
– Rekomenduojama nepamiršti kasdien mankštintis, eiti pasivaikščioti – tai gerina širdies darbą ir kvėpavimo funkciją. Fizinis aktyvumas gerina apetitą, kraujo apytaką, nakties miegą, nuotaiką.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.