Daugiakultūriame centre susirinkusiems mokiniams buvo priminti prieš 70 metų vykę kraupūs įvykiai.

Daugiakultūriame centre susirinkusiems mokiniams buvo priminti prieš 70 metų vykę kraupūs įvykiai.

Šį klausimą kėlė istorijos mokytojai, antradienį Kėdainių daugiakultūriame centre vykusio renginio, skirto Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo, 70-mečiui paminėti. Gausiai susirinkę mokiniai svarstė, kaip net baisiausiomis sąlygomis išlikti žmogumi. Ir ar tikrai, įvykių Ukrainoje kontekste, karo ir nužmogėjimo baisumai nebepasikartos? 

„Aušvico-Birkenau „mirties lageryje“ per penkerius metus buvo nužudyta pusantro milijono žmonių. Daugiausiai žuvo žydų, tačiau čia mirė ir daug lenkų inteligentų, čigonų. Būta ir lietuvių. Bendras aukų skaičius stulbina – nužudyta beveik pusė Lietuvos“, – sakė Daugiakultūrio centro vadovė ir viena renginio organizatorių Audronė Pečiulytė.

1945 metais sausio 27 dieną sovietų kariuomenė stovyklą išlaisvino. Prieš dešimt metų Jungtinių tautų organizacija būtent šią dieną paskelbė atmintinų dienų sąraše kaip Tarptautinę holokausto aukų atminties dieną.

Kaip pasielgtume mes?

Gausiai susirinkusiems mokiniams šis minėjimas buvo alternatyva įprastoms pamokoms – vaikai diskutavo, reiškė savo nuomonę apie seniai praėjusius įvykius, tačiau dažnas jų susimąstė, kokie šansai, kad šie baisumai vėl nepasikartotų. Juk karas Ukrainoje vis įsibėgėja, o kasdien rodomi šiurpūs vaizdai nenublanksta prieš 70 metų vykusius įvykius.

Istorikas H. Vaicekauskas susirinkusiuosius kvietė į diskusiją, keldamas susimąstyti verčiančius klausimus.

Istorikas H. Vaicekauskas susirinkusiuosius kvietė į diskusiją, keldamas susimąstyti verčiančius klausimus.

„Labai svarbu kalbėti apie žmogaus pasirinkimą ne tik II pasaulinio karo metais, bet ir pasirinkimą šiandien. Ką pasirinktume: ar abejingumą, cinizmą, o gal užuojautą ir pagalbą?“, – susirinkusiųjų klausė istorikas Henrikas Vaicekauskas.

Mirties simbolis

Nacių okupacijos metais ypač nukentėjo gausi Kėdainių žydų bendruomenė. Apskaičiuota, kad iš viso Kėdainių krašte buvo nužudyta apie 3 tūkst. žydų.

Kol kas duomenų, ar Aušvice-Birkenau stovykloje būta kalėjusių kraštiečių, pasak A. Pečiulytės, rasta nėra. „Bet Buchenvaldo koncentracijos stovykloje vienas kėdainietis kalėjo – archyvuose rasta jo pavardė. Deja, kėdainietis ten ir žuvo“- pridūrė ji.

Manoma, kad vienu metu mediniuose Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos barakuose galėjo kalėti iki 200 tūkst. žmonių. Dalis žmonių būdavo sunaikinami iš karto. Skaičiuojama, kad per dieną tas skaičius galėjo siekti netgi kelis šimtus tūkstančių gyvybių. Kita dalis žmonių būdavo varomi į darbus.

Viešai diskusijai nebuvo abejingi ir kraštiečiai.

Viešai diskusijai nebuvo abejingi ir kraštiečiai.

Stovykloje atsidūręs žmogus vidutiniškai išgyvendavo iki 2 mėnesių. Su kai kuriais kaliniais, ypač su vaikais, liūdnai pagarsėjęs daktaras Josefas Mengelė darydavo ypatingai šiurpius eksperimentus.

„Tad šių įvykių kontekste Aušvicas lieka mirties ir visų šių siaubingų dalykų simbolis“, – sakė A. Pečiulytė.

Dabar koncentracijos stovykla veikia kaip muziejus, kasmet sulaukianti milijonų lankytojų.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.