Kraštiečiai, gyvenantys daugiabučiuose namuose, neretai į kaimynus, kurie suskubo renovuoti savo namus, žiūri su baltu pavydu – juk toks būstas ir patogesnis, ir jaukesnis, ir ekonomiškesnis, ir vertingesnis.

Renovacija į Rasos gatvės 2 namą atnešė nesantaiką – ne visi gyventojai sutinka, kad administravimu užsiėmusiai bendrijos pirmininkei reikia išmokėti visas tam skirtas lėšas.

Renovacija į Rasos gatvės 2 namą atnešė nesantaiką – ne visi gyventojai sutinka, kad administravimu užsiėmusiai bendrijos pirmininkei reikia išmokėti visas tam skirtas lėšas.

Apie renovacijos naudą nereikia net diskutuoti. Kiekvieno daugiabučio gyventojo svajonė – atnaujintas ir sutvarkytas būstas. Tačiau renovacijai ryžtasi ne visi, atsiranda pačių įvairiausių pasiteisinimų, kodėl tai nedaroma – vieniems brangu, antriems neparanku, treti tiesiog pritrūksta iniciatyvos ir ryžto.
Rasos gatvės 2 numeriu pažymėtas namas – vienas iš tų, kurie renovacijos pastolius nusimetė vėliausiai. Šis namas buvo atnaujinamas trejus metus, o renovacijos darbai jame baigti praėjusių metų rudenį.

Renovacija pasėjo nesantaiką
Dažnas kėdainietis matydamas sutvarkytą šešiasdešimties butų namą net neįtaria, kad renovacija tarp namo gyventojų pasėjo nesantaiką. „Šito namo renovacijos projektą administravo namo bendrijos pirmininkė. Pasibaigus visiems darbams į mūsų bendrijos sąskaitą buvo pravestos lėšos už kai kuriuos atnaujinimo darbus. Tarp jų ir šimtu procentu kompensuota suma už projekto administravimą. Namo pirmininkė mane spaudė jai pravesti tą beveik vienuolikos tūkstančių eurų sumą, tačiau aš iki šiol nežinau, ar turėjau tokią teisę. Kadangi neturėjau įgaliojimo tam, tai pavedimo ir nedariau. Už tai gavau pranešimą, kad esu atleidžiama iš namo buhalterės pareigų. Manau, kad turi būti visų namo gyventojų nutarimas, kaip ir kiek mokėti administratoriui“, – sakė dabar jau buvusi Rasos gatvės 2 namo bendrijos buhalterė Marijona Raščiauskienė.
Buhalterė atviravo, kad nesiruošia atleidimu iš darbo pasibaigusios renovacijos palikti likimo valiai: „Tariuosi su teisininkais, ką ir kaip daryti, kad nelikčiau nukentėjusi.“

Administravimui – 100 procentų kompensacija
Namo bendrijos pirmininkė Zita Morkeliūnienė sakė niekaip nesuprantanti, kodėl ji negali gauti to, kas jai priklauso: „Mūsų namas, statytas 1975 metais, buvo gana apgailėtinos būklės. Dar 2012 metų rugsėjo mėnesį gyventojai sutarė, kad šokame į renovacijos traukinį, kol galima pasinaudoti geromis kompensavimo sąlygomis. 100 procentų kompensaciją gavome projekto parengimui, statybos techninei priežiūrai, projekto administravimui. Mažesnės kompensacijos mus pasiekė už statybos rangos darbų išlaidas, tenkančias energetinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Namo renovacijai reikalingą kreditą suteikė bendrovė „Šiaulių bankas“. Kreditą gyventojai grąžina gana sklandžiai – 8 butų savininkai jau visiškai atsiskaitė su banku. Vienuolikos butų savininkai, turi teisę į kompensacijas, tai jiems kreditą apmoka valstybė“, – renovacijos ypatumais dalijosi Z. Morkeliūnienė. Moteris neslepia, kad renovacijos projektas pareikalavo daug darbo, tad ji turi teisę gauti pelnytai uždirbtus pinigus.

Namas visiškai atnaujintas
Pasak namo pirmininkės, modernizavimo nauda akivaizdi. Tai pajuto kiekvienas namo gyventojas. Naujai apšiltintas stogas, įrengtas vėdinamas sienų fasadas, tai užtikrina komfortą bet kuriuo sezono metu: žiemą sulaikoma šiluma, vasarą užtikrinama vėsa, apšiltintas cokolis, sutvarkyta nuogrinda, pakeisti langai ir balkonai butuose, pakeisti laiptinių ir rūsio langai, apšiltinta rūsio perdanga, pakeistos įėjimo į laiptinę ir rūsį durys, pakeista visa inžinerinė sistema: pertvarkytos šildymo ir karšto vandens sistemos. Šilumos punktas visiškai automatizuotas su galimybe reguliuoti pagal lauko oro temperatūrą. Tikslesnei šilumos apskaitai įvertinti prie radiatorių sumontuoti šilumos mokesčių dalikliai-indikatoriai bei įrengta reikalinga įranga duomenų nuskaitymui nuotoliniu būdu. Pakeisti šildymo magistraliniai vamzdynai rūsyje. Išvalyti ir išdezinfekuoti vėdinimo kanalai.
Šilumos sąnaudos prieš ir po namo renovacijos, įvertintos skirtingų metų, bet tais pačiais mėnesiais, skiriasi nuo 1,55 iki 4,67 karto.

Administravimas – pagal sutartį
„Prie namo renovacijos dirbau trejus metus. Administravimo darbui su bendrija turiu pasirašytą paslaugų teikimo sutartį. Teko ir projektą rengti, ir viešuosius pirkimus vykdyti, ir atliekamus darbus kontroliuoti. Man keistas kai kurių gyventojų požiūris, kad visa tai kažkas turėjo padaryti už dyką. Jei administratorius būtų buvęs ne namo gyventojas, jokių ginčų nekiltų. Dabar bandoma sakyti, kad administravimas galėjo kainuoti pigiau. Esu įsitikinusi, jog aš administravimui skirtas lėšas tikrai užsidirbau“, – teigė namo pirmininkė. Moteris principingai siekia pelnyto atlygio ir neatmeta galimybių savo teises ginti teisme, jei to prireiks.

Iš konflikto siūlo pasimokyti
Ne vienas Rasos gatvės namo gyventojas jau pasibaigus renovacijai ir iškilus minėtam ginčui sakė, kad problemų nebūtų buvę, jei dar renovacijos pradžioje bendrijos nariai visuotiniame susirinkime būtų nusprendę, kaip ir kiek mokės projekto administratoriui. „Žinome, kad kiti namai buvo priėmę atskirus sprendimus, tai ten jokių konfliktų nėra. Dabar mojuojame ginklais po mūšio. Tad mūsų patirtis gali praversti kitų namų bendrijoms – jei sugalvosite pradėti renovaciją, gerai apgalvokite visus jos niuansus“, – sakė namo gyventoja Eglė.

About The Author

Related Posts

One Response

  1. Bolševikas

    Gyventojai visko nori – gražios aplinkos, gražaus namo, jaukaus vaizdo per langą.
    Bet už dyką, nemokamai. Kaip draugas Leninas žadėjo.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.