Apynasrį uždės tik griežtesni įstatymai

0

Kovoti su aplink Kėdainius tvyrančiais nemaloniais kvapais imasi viso regiono aplinkosaugininkai. Nors nuo šiol pažeidėjams bus taikomos iki 1100 eurų siekiančios baudos, tačiau aplinkosaugos specialistai dėlioja niūrų scenarijų – kol nebus sugriežtinti kai kurie teisės aktai, pažeidėjų didėjančios baudos tikrai neišgąsdins.

Baudos – tik simbolinės
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Skirmanto Pociaus įsakymu patvirtinta komisija prieš savaitę analizavo kvapų problemas Kėdainių rajono ūkinės veiklos objektuose. Komisija, kuriai vadovauja departamento Kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas Algirdas Mikalauskas, nusprendė pažeidimus darančioms įmonėms nuo šiol pagal galimybes taikyti juridinio asmens atsakomybę. Tokią galimybę numato nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojęs Administracinių nusižengimų kodeksas.
Pasak komisijos narės Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vedėjos Jurgitos Sadauskaitės, iki šiol pažeidėjams buvo taikoma tik fizinių asmenų atsakomybė. Tai reiškia, kad nuo šiol fiziniams asmenims taikytas kelių dešimčių eurų dydžio baudas už oro taršą pakeis juridiniams asmenims numatytos 100–1100 eurų dydžio baudos.
„Taip pat toliau vykdysime laboratorinę kontrolę. Amoniako matavimai ore bus atliekami 24 valandas, tai tiksliau parodys taršą“, – sakė J. Sadauskaitė.
Ji priminė, kad visos paros oro matavimai buvo atlikti 2016 metais ir šių metų gegužę. Normas viršijanti amoniako koncentracija pastarąjį kartą nustatyta bendrovėse „Nordic Sugar Kėdainiai“, „Kėdainių vandenys“, bendrovės „Sistem“ valdomame kiaulininkystės komplekse prie Josvainių. Praėjusiais metais amoniako norma buvo viršyta ir bendrovėje „Krekenavos agrofirma“, tačiau šiemet atlikti matavimus sutrukdė oro sąlygos. Jie bus atlikti liepos mėnesį.
Aplinkosaugininkai įmonėms toliau teiks privalomus nurodymus parengti priemonių planą nutraukti normatyvus viršijančią aplinkos oro taršą ir stebės, kaip jie vykdomi.

Vieni tvarkosi, kiti – ignoruoja
Kokios realios naudos iš to gali tikėtis nuo nemalonių kvapų kenčiantys kėdainiečiai, josvainiečiai ir mažesnių aplinkinių kaimų gyventojai? Kai kurios įmonės, gavusios privalomus aplinkosaugininkų nurodymus sumažinti oro taršą, ėmėsi veiksmų ar bent jau žadėjo susitvarkyti. Štai po rajono mero iniciatyva sudarytos darbo grupės apsilankymo „Nordic Sugar Kėdainiai“ praėjusią savaitę savivaldybei atsiuntė planą, kokiomis priemonėmis mažins oro taršą. Jame rašoma, kad cukraus fabrike pakeista runkelių žemių purvo tvarkymo technologija.
„Anksčiau kasėme šlapią purvą ir veždavome automašinomis į ūkininkų laukus džiovinti, tuo pritraukdami nemalonius kvapus arčiau miesto. Dabar savo teritorijoje turime pakankamai tvenkinių, kurie skirti purvo džiovinimui, – teigiama bendrovės aplinkos vadovo Valdo Skinderio laiške. – Be to, purvas yra perpumpuojamas žemsiurbe. Šio metodo privalumas tas, kad tvenkinių valymo laikas sutrumpėja, visas purvas džiovinamas fabriko teritorijoje, todėl ir nemalonūs kvapai stipriausi fabrike, aplink tvenkinius.”
Prieš runkelių perdirbimo sezoną apdžiovinta fabriko teritorijoje žemė bus išvežta į ūkininkų laukus. Įmonė numato plėsti nuotekų valymo technologiją.
Tačiau aplinkosaugininkai turi mažai vilties, kad didesnės baudos privers susitvarkyti tokią įmonę kaip prie Josvainių veikiantis kiaulininkystės kompleksas. Nuo pažeidimų bendrovės „Sistem“ nesustabdo nei privalomi nurodymai, nei baudos, kurios iki šiol buvo itin mažos – iki 200 eurų.

Reikia griežtinti įstatymų bazę
„Kiekvieną raštą jie skundžia, tempia laiką. Mes susirašinėjame raštais, vadovai pasikalbėti neatvyksta. Įsileidžia mus planinio patikrinimo arba skundo atveju, baudas sumoka“, – sakė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vedėja Jurgita Sadauskaitė.
Šiuo metu aukštesniajai instancijai bendrovė yra apskundusi Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti privalomas nurodymas sumažinti oro taršą.

Kėdainių rajono agentūros vedėja Jurgita Sadauskaitė pabrėžia, kad aplinkosaugininkų tikslas – ne vien bausti, bet ir siekti, kad situacija kvapus skleidžiančiose įmonėse pagerėtų.

„Bet tikslas – ne vien bausti, reikia pakeisti situaciją, kad neterštų, sutvarkytų pažeidimus, kurių įmonėje yra ir daugiau: dėl atliekų tvarkymo, tręšimo plano nesilaikymo, aplinkos oro taršos. Norėtųsi, kad įmonė pakeistų savo požiūrį. Tereikia įdėti šiek tiek investicijų ir noro“, – kalbėjo aplinkosaugininkė.
Kaip vieną iš priemonių sustabdyti taršai pašnekovė minėjo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo, kuris būtinas vykdant šios įmonės veiklą, koregavimą. Tačiau ir tuo atveju aplinkosaugininkai negali uždaryti įmonės veiklos, o tik uždrausti vykdyti tam tikrus veiklos punktus.
„Jeigu būtų prieita prie TIPK leidimo koregavimo, dirbtų kelios institucijos, kad priverstų įmonę koreguoti leidimą ir susitvarkyti“, – sakė J. Sadauskaitė.
Aplinkosaugininkų nuomone, reikėtų keisti ir įstatyminę bazę, kuri reguliuoja TIPK leidimų išdavimą – nustatyti griežtesnes išdavimo sąlygas.
Paradoksalu, tačiau įrodyti, kad kenčia nuo nemalonaus kvapo, gyventojams iki šiol nebuvo lengva. Dabartinio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kėdainių skyrius vienintelį kartą – 2013 metais – buvo sudaręs tarpžinybinę komisiją gyventojų skundui išnagrinėti ir po gyvenamosios aplinkos ore atliktų matavimų pažeidimų nenustatė.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus sudaryta komisija savo išvadas ir pasiūlymus, kaip pagerinti situaciją, turi pateikti spalio 1 dieną.

Leave A Reply