Ar žinote tokį tapybos būdą brūkšnelių būdu? Jei nelabai, tai kviečiame atvykti į Janinos Monkutės-Marks muziejų-galeriją rugsėjo 22 d. 16 val. ir susipažinti. Ne tik pamatyti parodą ir išgirsti pasakojimą, bet ir pabandyti tapyti. Norinčiuosius tokio meno mokins ne bet kas, o vunderkindu Lietuvoje dažnai vadinamas Jarlas Aleksandras Brantingas. Iš Vilniaus jis atvyksta su mama − literatūrologe, poete, rašytoja Silvija Laurenčikaite.

Vunderkindu vadinamo švedo-lietuvio Jarlo Aleksandro Brantingo paroda Kėdainiuose jau bus penktoji jo surengta Lietuvoje.

Bus pristatyta mamos ir sūnaus knyga
Renginio metu bus pristatyta ne tik Jarlo tapybos paroda, bet ir knyga „Cupės ir Zupės gyvenimas bei nepaprasti nuotykiai“. Knyga sukurta mamos ir sūnaus: jos tekstas, o jo iliustracijos. Jaunasis dailininkas J. A. Brantingas ir jo mama S. Laurenčikaitė kviečia kartu su dviem musėmis Cupe ir Zupe patirti neįtikėčiausius nuotykius – juk musėms gali nutikti bet kas: vieną dieną jos gali į šaltibarščius įkristi, o kitą – keliauti į susitikimą su Švedijos karaliene ir karaliumi. Pasakos įtraukia ne tik mažuosius – jos pamokančios, įkvepiančios meilę gamtai ir gyvenimui.
Renginio metu galima bus pasikalbėti, kaip gimsta pasakos ir jų iliustracijos, Jarlas papasakos, kaip jam sekasi piešti ir šiaip gyventi, Silvija pasidalins tuo, kas jai svarbiausia rašant vaikams.
S. Laurenčikaitė yra parašiusi mokykloms skirtą apybraižą „Mūsų Basanavičius“, išleidusi poezijos rinkinį „Mano laiko spalvos“ ir kt. Pagal jos eiles yra sukurta dainų (Rimo Čuplinsko „Pokalbis su Maironiu“, Zitos Bružaitės „Debesio sesuo“ ir kt.). Silvija yra mokslininkė, literatūrologė, šiuo metu dirba gide, užsienio turistų grupėms veda ekskursijas po visą Lietuvą.

Dera išskirtinė vaizduotė ir neeilinis protas
Nors J. Brantingui dar tik 15-a, jo parodos jau buvo surengtos Vilniaus dailės galerijoje, Kultūros ministerijoje, sostinės galerijoje „Meno niša“. Eksponuoti jo darbai ir kaimyniniame Panevėžyje, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje. Iš ten dalis kūrinių atkeliaus ir į Kėdainius, o dalis bus pateikta visiškai naujų, dar niekam nerodytų paveikslų.

Tapyti brūkšnelių būdu bus mokomi visi, kas rugsėjo 22-ąją ateis į Janinos Monkutės-Marks muziejų-galeriją.

Susižavėjęs berniuko aistra tapyti ir sugebėjimais, tapytojas Arvydas Šaltenis sakė: „Iš kur ši įspūdinga Jarlo tapybos ir piešinių vizualinė išraiška? Iš gyvasties, begalinio jautrumo, fantastiškos vaizduotės ir iškalbos, smalsumo, pasąmonės? Ir iš tokio gilaus mūsų ir pasaulio istorijos pažinimo?“
Jarlas domisi ne tik tapyba. Savo žiniomis daugelį suaugusiųjų galintis aplenkti Jarlas labai daug savo laiko skiria gamtai, muzikai, mokymuisi, skaitymui, ypač istorijos knygų.
Jarlas žinomas kaip intelektualių laidų vaikams dalyvis, tikra žvaigždė „Lietuvos tūkstantmečio vaikuose“ ir „Vunderkinduose“. Nors pats Jarlas ir nelabai mėgsta tokio apibūdinimo, nes yra labai kuklus ir paprastas, nuoširdus jaunuolis, kartu labai šmaikštus bei komunikabilus.
Jarlas šiais metais įstojo į Vilniaus licėjų ir puolė stropiai mokytis, bet visgi ras laiko atvykti ir į mūsų miestą, pasikalbėti su kėdainiečiais, o norinčiuosius pamokys tapyti taip, kaip jis tapo.

Tėčiui švedui − mėlyna spalva, medis ir obuoliai
Renginyje ketina dalyvauti ir iš Švedijos su draugais atvykęs Jarlo tėtis Jarlas Brantingas vyresnysis. Jis yra buvęs Lietuvos garbės konsulas Švedijoje, verslininkas. Daug metų buvo Švedijos ir Lietuvos draugijos pirmininkas, senas Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos draugas, Kėdainiuose jau ne kartą lankęsis.
Kai kalbama apie gabius vaikus, kyla klausimas, kokią įtaką jų kūrybai daro tėvai. Jarlo tėvai, sako, nesikišantys į berniuko kūrybos procesą, tačiau visuomet yra pasiruošę jam patarti ir pagelbėti. Paveiksluose Jarlas dažnai vaizduoja save kaip šeimos dalį. „Esu pusiau švedas, pusiau lietuvis, todėl čia nupiešiau abiejų šalių vėliavas“, – kalbėjo berniukas, rodydamas piešinį, kurį vadina savo herbu. Mama jam – šviesi kaip saulė, skaitanti ir rašanti knygas. O tėtis – sodininkas, dažnai būnantis už jūros, todėl ir paveiksle jam tenka mėlyna spalva, medis ir obuoliai. „Aš pats vaikystėje labai mėgau piešti. Džiaugiuosi, kad ir sūnui, kaip ir man, patinka gamta. Ir čia, ir Švedijoje“, – sakė berniuko tėtis Jarlas Brantingas.

Kėdainių lietuvių draugija atvira visiems
Šis rugsėjo 22-osios dienos renginys yra bendras Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos, Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos ir Kėdainių dailės mokyklos organizuotas renginys.
Kėdainių lietuvių ir švedų draugija vykdo projektą „Švedų kultūros dienos: Kėdainiai myli Švediją“, kurį remia savivaldybė, ir į renginius kviečia visus, kas tik nori juose dalyvauti. Žinoma, yra organizuojama renginių, skirtų tik draugijos nariams.
Projekto vykdymo metu buvo numatyta organizuoti kelis šviečiamuosius˗edukacinius renginius. Jau surengti piliakalnių, turinčių istorinių ryšių su Švedija, pažinimo renginiai; neseniai įvyko muzikinis meninės knygrišystės šviečiamasis-edukacinis renginys su Švedijoje gyvenančia Kėdainių krašto kultūros premijos laureate Dalia Lopez bei švedų grupe „Inside Information South“; spalį dar bus suorganizuotas švedų bei lietuvių kalboms ir skandinavistikai skirtas renginys.
Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos pirmininkė

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.