Kėdainių kultūros centrui šie metai ne eiliniai, o su dvigubo jubiliejaus džiaugsmu. Įstaiga švenčia veiklos septyniasdešimtmetį ir 55 metų sukaktį, kai dirba dabartinėse patalpose. 

Respublikinė konferencija „Kultūros centrai – Lietuvos kultūros puoselėtojai regionuose“ kvietė diskusijai apie kultūrą regionuose.

Respublikinė konferencija „Kultūros centrai – Lietuvos kultūros puoselėtojai regionuose“ kvietė diskusijai apie kultūrą regionuose.

Pasak Kultūros centro direktorės Onos Mikalauskienės, turėdamas gilias tradicijas centras nestovi vietoje – keičiasi, žengia koja kojon su gyvenimu ir niekada nepamiršta savo misijos.
Kultūros centro pasididžiavimas kūrybiniai darbuotojai, kurių kolektyve net 38, iš jų penki – Regina Lukminienė, Algirdas Viesulas, Antanas Mikalauskas, Jonas Zenonas Bernadišius, Kęstutis Valionis – Kėdainių rajono savivaldybės įsteigtos Kultūros premijos laureatai. Kėdainių kultūros centre veikia 30 mėgėjų meno kolektyvų (iš jų vaikų ir jaunimo – 6), juose dalyvauja 420 dalyvių (iš jų vaikų ir jaunimo – 100). Taip pat veikia 9 studijos, klubai, būreliai, juose dalyvauja 164 dalyviai.
„Mes galime didžiuotis tuo, ką darome ir turime svajonių, kaip kultūrą norime skleisti ateityje“, – sakė penkiolika metų Kėdainių kultūros centrui vadovaujanti Ona Mikalauskienė.

Svečius puikiu dainavimu pradžiugino kamerinis choras „Ave musica“.

Svečius puikiu dainavimu pradžiugino kamerinis choras „Ave musica“.

Solidžiam jubiliejui – respublikinė konferencija
Solidžiam jubiliejui Kultūros centro darbuotojai paskyrė daugybę renginių, kurių vienas reikšmingiausių – šią savaitę surengta respublikinė konferencija „Kultūros centrai – Lietuvos kultūros puoselėtojai regionuose“.
Į konferenciją suvažiavo ne tik rajono kultūros darbuotojai, bet ir kolegos iš visos Lietuvos. Renginyje netrūko diskusijų apie kultūrą reginiuose, darbų specifiką, išteklius, kultūrinės veiklos stipriąsias ir silpnąsias puses. Kalbant apie tai, kuo galima didžiuotis, buvo minima, jog šalyje yra gana tankus kultūros centrų tinklas, garantuojamas finansavimas prioritetiniams renginiams, gyvuoja nemokami meninės saviraiškos užsiėmimai, norintys darbuotojai gali kelti kvalifikaciją. Tarp minusų pirmauja kolektyvų vadovų problema, mat atlyginimai jų darbo nemotyvuoja. Faktas, kad jaunimas nenori dalyvauti renginiuose, gąsdina ir emigracija bei visuomenės pasyvumas.

Gyvenimas visur panašus
Panašios problemos vyrauja visuose šalies regionuose. Pasak Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidento Romo Matulio, daugely miestų aktuali kultūrinių erdvių problema, jas būtina atnaujinti, padaryti modernias ir šiuolaikiškas. Taip pat svarbu investuoti ne tik į pastatus, bet ir į kultūros darbuotojus. Be to, reikia užtikrinti kultūrinių programų finansavimą.
Konferencijoje ne kartą kalbėta, kad daugiausia dėmesio gaunančios dainų ir šokių šventės taip pat turėtų keisti veidą. „Mes turime puikią teisinę bazę, tačiau su tomis šventėmis kažkas daroma atbulai. Kalbėdami su kolegomis estais ir latviais matome, kad jiems dainų ir šokių šventės yra tikros tautos šventės, o mes daugiausia dėmesio skiriame ne tam, kad žmonės norėtų jose dalyvauti, bet kad turėtume aukštą meninį renginio lygį. Turime imtis pokyčių, kad šventė būtų švente visiems“, – sakė kritikos dabartinei kuoltūros situacijai negailėjusi Inga Kriščiūnienė. Jos teigimu, atlikta išsami analizė rodo gana liūdną statistiką: vidutiniškai kiekvienoje savivaldybėje veikia 1,58 choro, 0,07 dainų ir šokio ansamblio, 4,96 folkloro kolektyvų, 2,35 mėgėjų teatrų ir 3,82 vokalinių ansamblių.

Dėmesys mėgėjiškam menui
Konferencijoje dalyvavęs Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius sakė, jog tikrai pritariąs tiems, kas teigia, jog savo gyvenimo neįsivaizduoja be kultūros: „Apie kultūrą galime daug ir ilgai kalbėti. Vieniems reikia profesionalaus meno, kitiems svarbiau mėgėjiškasis. Manau, kad profesionaliu menu galima pasimėgauti nuvažiuojant į didesnius miestus. Be to, labai gerų pasirodymų sulaukiame ir savame krašte. Daugiau turime akcentuoti mėgėjų galimybes. Kultūros centrai suteikia galimybes žmonėms realizuoti savo gebėjimus ir turiningai leisti laisvalaikį. Jei neturėtume centrų, ten dirbančių režisierių, tai mūsų šventės ir renginiai būtų labai nykūs. Turime džiaugtis ir didžiuotis mėgėjiška kultūra, kuri saugo mūsų tautiškumą ir unikalumą.“
Be kultūros aktualijų, konferencijoje buvo pasidžiaugta kėdainiečių kultūriniais pasiekimais, pritatyta paroda „Balta žinia“, kuri gimė po kūrybinio keramikos plenero, pasigėrėta šokio spektakliu „Anhelo“.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.