Kaip vertinti didžiulių skolų prislėgtos akcinės bendrovės „Progresas“ prašymą ją atleisti nuo žemės mokesčio? Ar toks pritarimas galėtų kaip nors padėti bendrovei išbristi iš skolų liūno? Šią dilemą teko spręsti kadenciją baigiančios Kėdainių rajono savivaldybės tarybos nariams.

Siūlė nepritarti įmonės prašymui

Ant žlugimo ribos atsidūrusi, restruktūrizuojama akcinė bendrovė „Progresas“ į Kėdainių rajono savivaldybės tarybą kreipėsi prašydama leidimo nemokėti žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių. Motyvuota tuo, jog bendrovė išgyvena ne pačius geriausius laikus ir šie mokesčiai dar labiau padidintų jau esamų įsiskolinimų naštą.

Už praėjusius metus bendrovei „Progresas“ paskaičiuota savivaldybei mokėtinų mokesčių suma siekia 14 tūkst. 17 eurų. Didžiausią jos dalį sudaro nekilnojamojo turto mokestis – 11 tūkst. 699 eurus. Valstybinės žemės nuomos mokestis nepalyginamai mažesnis – 2 tūkst. 318 eurų.

Už praėjusius metus bendrovei „Progresas“ paskaičiuota savivaldybei mokėtinų mokesčių suma siekia 14 tūkst. 17 eurų. Didžiausią jos dalį sudaro nekilnojamojo turto mokestis – 11 tūkst. 699 eurus. Valstybinės žemės nuomos mokestis nepalyginamai mažesnis – 2 tūkst. 318 eurų.

Nors bendrovės „Progresas“ atstovai savivaldybės prašė atleisti nuo šių mokesčių mokėjimo arba bent juos sumažinti, rajono savivaldybės taryba buvo kitos nuomonės. Šį prašymą svarstant Tarybos komitetuose jam pritarta nebuvo. Tokią poziciją suformavo savivaldybės Mokesčių lengvatų svarstymo komisijos išvados.

„Įmonė susidūrusi su finansiniais sunkumais, dirba nuostolingai, didelės skolos tiekėjams. Komisija susipažino su įmonės balanso ir pelno/nuostolių ataskaita ir siūlo nesuteikti AB „Progresas“ nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės nuomos mokesčio lengvatos už 2018 metus“, – Tarybos nariams parengtame paaiškinime minėjo rajono savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Jolanta Sakavičienė.

Atleidimas nuo mokesčių nei padėtų, nei pakenktų

Šį klausimą svarstant paskutiniame kadenciją baigiančios rajono savivaldybės tarybos posėdyje didesnių diskusijų nekilo. Tik opozicijos atstovas Viktoras Muntianas išsakė nuomonę, jog ne pačius geriausius laikus išgyvenančiai bendrovei atleidimas nuo dalies mokesčių galėtų tapti šansu išsigelbėti.

Verslo ir ūkio komiteto pirmininkas Virmantas Pikelis minėjo gana išsamiai įsigilinęs į bendrovės „Progresas“ situaciją. Politiko manymu, ji pakankamai sudėtinga, o netgi priėmus sprendimą atleisti įmonę nuo nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių, tai esamą situaciją nei pagerintų, nei pablogintų.

Viešai skelbiamais duomenimis, bendrovėje „Progresas“ šiuo metu dirba 28 žmonės, o skolos „Sodrai“ siekia 121, 7 tūkst. eurų.

Dar 2017 metais šiai bendrovei teismo sprendimu buvo pradėta restruktūrizacijos byla, tų pačių metų pabaigoje patvirtintas restruktūrizacijos planas. Tai reiškia, jog bankrutuojančiai bendrovei dar suteikiama galimybė išsaugoti bent dalį veiklos ir darbo vietų.

Prašymą leisti parduoti dalį turto atmetė teismai

2018 metų balandžio mėnesį Kauno apygardos teismas sulaukė restruktūrizacijos procesą administruojančios bendrovės prašymo leisti parduoti nenaudojamą „Progreso“ turtą, taip pat imti paskolas.

Šiam prašymui nepritarė viena „Progreso“ kreditorių – valstybinė mokesčių inspekcija. Siūlyta nutraukti restruktūrizacijos procesą, kas neišvengiamai nulemtų bendrovės bankrotą.

„AB „Progresas“ nemoka einamųjų mokėjimų, todėl nesugebės atkurti įmonės mokumo. Atsakovės restruktūrizavimo proceso eiga ir esama bendrovės finansinė situacija suponuoja restruktūrizavimo administratorės pareigą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo“, – Kauno apygardos teismui siūlė mokesčių inspekcija.

Nors prašymas leisti parduoti nenaudojamą „Progreso“ turtą teismų buvo atmestas, restruktūrizavimo procesas nėra nutrauktas.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.