Išdidžiai skambiu kultūros paveldo objektu tituluojamame istoriniame Šlapaberžės (Dotnuvos sen.) dvare gyvenantys dabartinės Lietuvos piliečiai baiminasi dėl savo gyvybių, tačiau nieko konkretaus nedaro – tik keiksnoja valdžią.

Garbingo 87 metų amžiaus sulaukusi Genovaitė Vepštienė prisimena, kad Šlapaberžės dvaro rūmuose mėgdavo ilsėtis pats Lietuvos prezidentas Antanas Smetona su žmona.

Garbingo 87 metų amžiaus sulaukusi Genovaitė Vepštienė prisimena, kad Šlapaberžės dvaro rūmuose mėgdavo ilsėtis pats Lietuvos prezidentas Antanas Smetona su žmona.

Ne ką daugiau daro ir valdininkai – jie tik skėsčioja rankomis ir „reiškia susirūpinimą“.
Šlapaberžės dvaras kadaise puikavosi ištaigiais pastatais, įspūdingu parku ir išskirtiniais svečiais.
Šiais laikais šį dvarą, deja, reprezentuoja avarinės būklės sienos ir ištvermingi žmonės, gebantys gyventi, kai vos ne ant galvų krenta plytos.

Vos neužmušė kaimyno
„Dvaras jau seniai neremontuotas, todėl tikrai baisu į vidų užeiti. Maždaug prieš penkerius metus nuo pastogės kritęs didelis luitas plytų vos neužmušė pro šalį ėjusio kaimyno“, – atsiduso dvare besiglaudžiantis vyriškis.
Užkalbintasis vyriškis dvare gyvena apie penkerius, o garbaus amžiaus jo kaimynas – bene 30 metų.
Iš viso Šlapaberžės dvare šiuo metu – dešimt privatizuotų butų, dalyje jų gyvenama, kiti dūlėja tušti.
Tie, kurie dvare tebegyvena, iš jo išsikraustyti tiesiog neišgali – trukdo ir lėšų stygius, ir, ką čia beslėpti, polinkis į alkoholį.
„Kas pirks griūvantį butą, kam jis reikalingas“, – tik numojo ranka užkalbintas vyriškis.

Kažkada puošnus parkas virsta šabakštynu.

Kažkada puošnus parkas virsta šabakštynu.

Nesitvarko, bet branginasi
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistė Margarita Rukšienė žino, kad Šlapaberžės dvarą reikia gelbėti, tačiau pripažįsta, jog visi ligšioliniai bandymai apčiuopiamų rezultatų nedavė.
„Didžiausia bėda ta, kad visi butai privatūs, juose gyvena mažas pajamas gaunantys žmonės.
Jie nesuinteresuoti nei savo gyvenamosios aplinkos tvarkymu, nei priežiūra. O pastatas tikrai labai prastos būklės“, – sakė pašnekovė.
Išeičių ieškota įvairių: gyventojams buvo siūloma išsikelti į kitas, saugesnes, patalpas, tačiau jie tai daryti atsisakė.
Ketinta tuos privačius butus išpirkti, tačiau savininkai užsiprašė tokių sumų, tarsi jie būtų ne griūvančiame, o kone auksiniame dvare.
Prieš kelerius metus buvo atsiradęs ir verslininkas, norėjęs dvarą nupirkti, tačiau gyventojai vėlgi užsiprašė tiek, kad jis sumanymo atsisakė. Šiuo metu dvaro pastatas kitų galimų investuotojų dėmesio nėra sulaukęs.
Pasak M. Rukšienės, dvaro gyventojams laiptinėse pakabinti skelbimai, įspėjantys, kad pastatas privalo būti administruojamas: privalu arba įsisteigti bendriją, arba išsirinkti konkretų atsakingą asmenį.
Gyventojai į tokius reikalavimus, žinoma, žiūri pro pirštus.

Suteikė pusmečio terminą
Šlapaberžės dvaro problemas žino ir Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė.
„Dar balandžio mėnesį siuntėme gyventojams įspėjimus, kad susitvarkytų laiptines, išsivežtų šiukšles iš palėpių, išvalytų lietvamzdžius, stabdytų pastato irimo procesus, šienautų teritoriją.
Skyrėme pusės metų terminą, tad rudeniop važiuosime žiūrėti, ar mūsų reikalavimų paisoma.
O už reikalavimų nevykdymą gyventojams gali būti skirtos administracinės nuobaudos“, – sakė pašnekovė.
Buvusio dvaro rūmai neatitinka ir elementarių priešgaisrinių taisyklių reikalavimų – tai konstatavo speciali komisija.

Dvaro arklidės nyksta tiesiog akyse: nuotrauka kairėje daryta maždaug prieš mėnesį, o dešinėje – prieš savaitę.

Dvaro arklidės nyksta tiesiog akyse: nuotrauka kairėje daryta maždaug prieš mėnesį, o dešinėje – prieš savaitę.

Arklidės nesaugomos
Šlapaberžės dvaro kompleksas suformuotas 19-ojo amžiaus pabaigoje ir 20-ojo pradžioje.
Dvaro komplekse – rūmai, kumetynas, malūnas-elektrinė, koplytėlė ir parkas, kadaise puošęsis retais egzotiniais augalais.
Dabar parkas jau panašesnis į šabakštyną. Jį tvarkyti – seniūnijos pa­reiga, tačiau paskutinįsyk darbininkai jame rimčiau plušėjo prieš trejus metus.
„Parką truputį aptvarkome“, – gana neužtikrintai nutęsė ir užkalbintas dvaro rūmų gyventojas.
Parko pakraštyje išlikusios dvaro arklidės, tačiau jos į Kultūros vertybių registrą neįtrauktos.
„Pastato vertę nustato specialistų komisija. Arklidžių į saugomą dvarvietės kompleksą ji neįtraukė“, – paaiškino M. Rukšienė.
Be abejo, kad atsiranda tokia situacija pasinaudojančiųjų – arklidės po truputį ardomos ir pardavinėjamos po plytą.

Lankydavosi A. Smetona
Kadaise Šlapaberžės dvaras buvo tikras kultūros lopšys. Garbingo 87 metų amžiaus sulaukusi Genovaitė Vepštienė prisimena, kad jame lankydavosi ir mėgdavo ilsėtis pats Lietuvos prezidentas Antanas Smetona su žmona.
„Mama ne kartą yra pasakojusi, kad į Šlapaberžės dvarą pas tuometį savininką Mykolą Kvintą atvykdavo pats Antanas Smetona“, – sakė ji.
Iki geležinkelio stoties A. Smetona atvažiuodavo traukiniu, o iš jos iki dvaro – išpuoštų arklių traukiama karieta.
Dvare būdavo keliami pokyliai, daromas miežinis alus, virtuvėje gaminami skanūs valgiai.
Po Antrojo pasaulinio karo Šlapaberžės dvaro rūmai buvo rekonstruoti, papildyti priestatu ir juose įkurdinta profesinė mokykla.
Vėliau, mokyklą perkėlus kitur, dvare kurį laiką gyveno mokytojai, dar vėliau – privatūs asmenys.
Šiuo metu Šlapaberžės dvaras įtrauktas į vietinės reikšmės Kultūros vertybių registrą.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.