Akordeonas paklūsta kantriausiems

Kėdainių muzikos mokykla tapo tikra jaunųjų muzikų kalve – čia draugystės su muzika mokomi įvairaus amžiaus vaikai. „Ypač smagu, kai sulaukiame sugrįžtančių buvusių auklėtinių su savo vaikais. Nors ne visi savo gyvenimus susieja su muzika, tačiau ji kiekvieną padaro geresnį“, – įsitikinusi muzikos mokyklos direktorė Rūta Kutraitė. 

Mažuosius kėdainiečius pažinti akordeoną moko (iš kairės) Rasa Gužauskaitė, Lilija Labeckienė ir Petras Labeckis.

O tarp jaunųjų muzikų gana neblogais rezultatais pasigirti gali akordeonistai. Vieną jų kartą keičia kita ir kiekvienoje vis atsiranda gabių vaikų, stebinančių puikiu muzikos suvokimu ir virtuozišku grojimu.
Groti akordeonu muzikos mokykloje moko trys patyrę mokytojai: metodininkės Rasa Gužauskaitė ir Lilija Labeckienė ir vyresnysis mokytojas Petras Labeckis. Negalima nutylėti, kad R. Gužauskaitė buvusi P. Labeckio mokinė.

Ugnė Grigaliūnaitė jau gali pasigirti puikiais konkursiniais pasiekimais.

Nebuvo dailės, nuėjo pas muzikantus
Mokytoja Rasa Gužauskaitė su akordeonu susidraugavo visai atsitiktinai: „Buvau vaikas, kurio sausi mokslai mokykloje nelabai traukė. Man norėjosi kurti, kažką daryti. Jei būtų buvusi dailės mokykla, greičiausiai būčiau į ją nuėjusi. Kadangi tokios mano vaikystės metais Kėdainiuose nebuvo – liko muzika. Į muzikos mokyklą atėjau pati, o ne artimųjų liepiama. Pradėjusi groti nebuvau labai sužavėta. Tačiau esu užsispyrusi ir niekada nemetu įpusėto darbo – jei jau pradėjau, turėjau baigti. Tačiau atsitiko įdomus dalykas: su kiekvienais metais muzika man patiko vis labiau ir labiau. O pradėjusi studijuoti supratau, kad tai nuostabus dalykas. Esu dėkinga visiems savo pedagogams, kurie sugebėjo mane sudominti muzikos pasauliu. Lygiai tą patį darau ir su savo mokinukais – stengiuosi, kad muzika vaikams būtų patraukli. Nesiskundžiu nė vienu vaiku. Jie visi šaunūs ir nuostabūs. Tik vieni turi daugiau kantrybės, kiti mažiau.“

Karina Žukaitė nė akimirkai nepasigailėjo draugystės su akordeonu.

Svarbiausia – muzikinė tvarka
R. Gužauskaitę muzikos paslapčių mokė ilgametis muzikos mokyklos direktorius Petras Labeckis. Anot R. Gužauskaitės, jis buvo ir liko griežtas, bet labai teisingas. „Kažkada buvęs mano mokytojas, o dabar jau ir kolega Petras Labeckis sužavėjo tvarkingumu. Jis kiekvienam vaikui įskiepija muzikinę tvarką. Muzikoje negalima blaškytis – viskas turi stovėti ant tvirto pamato. Jei viskas nuosekliai bus sudėliota, tai muzika niekada neatsibos“, – įsitikinusi mokytoja R. Gužauskaitė.

Nėra vienodų vaikų
Vaikus muzikos mokantys mokytojai vienbalsiai tvirtina, kad vienodų vaikų nėra. „Visi mūsų mokinukai skirtingi. Vieni ateina tiksliai žinodami ko nori, kiti svajoja, kaip greičiau baigti pamokas. Tačiau rezultatą pasiekia visi – jie išmoksta groti akordeonu, tik skirtingai. Geram rezultatui reikia ir talento, ir juodo darbo. Maždaug po keturių pamokų pamatau, ar naujokas turi rimtų ketinimų muzikoje. Laikausi nuostatos, kad groti gali visi, tačiau išjausti muziką sugeba ne kiekvienas. Kad ir kaip gaila, tačiau grodamas iš jaudulio drebančiomis rankomis muzikos grožio neperduosi. Tad reikia daug laiko, kad išmoktum ne tik teisingai klavišus spaudyti, bet ir su jauduliu susidoroti“, – sakė R. Gužauskaitė.
Mokytoja pastebėjo, kad sunkiausi būna pirmieji pora grojimo metų, vėliau atsiranda azartas, kai jau pavyksta sugroti sudėtingesnius kūrinius. O vienu didžiausiu varikliu pirmyn vaikams būna konkursai ir sėkmė juose. „Kai vaikai pradeda važinėti į konkursus ir ten laimi geras vietas, ta sveika konkurencija juos tarsi įkvepia dar atkaklesniam darbui. Tačiau vertųjų konkursų turime ne tiek ir daug. Šiuo metu skyriuje mokosi 40 vaikų, o važiuojančių į konkursus – tik dešimtadalis“, – sakė ne vieną puikų akordeonistą išugdžiusi mokytoja.

Povilas Neliupšis akordeonu groja kiekvieną dieną – už tokią ištikimybę vaikinas sulaukia gerų įvertinimų konkursuose.

Muzikai reikia tvirto trikampio
Ne vienam jaunuoliui meilę su muzika padėjusi atrasi mokytoja Lilija Labeckienė tvirtai įsitikinusi, kad sėkmę nuo pirmųjų jaunųjų muzikantų žingsnių lemia tvirtas trikampis – mokytojas, vaikas ir tėvai. „Jei šis trikampis tvirtas ir darnus, tada galime ne tik svajoti apie muzikos aukštumas, bet ir jų siekti. Vaikams labai reikia padrąsinimo ir palaikymo. O kas tai geriau padarys, jei ne artimieji? Labai džiaugiuosi, kai vaikams muzika tampa svarbia gyvenimo dalimi. Esu laiminga mokytoja, nes kiekvienoje laidoje vis sulaukiu perliukų, kurie neria į muziką stačia galva. Labai gaila būna išsiskirti su vaikais, tačiau žinau, kad nemaža dalis jų vis paims akordeoną į rankas, o kai kas ir mokytoją aplankys, kad pasidžiaugtų savo tolimesne draugyste su muzika“, – sakė L. Labeckienė. Jos auklėtiniai pabirę po visą pasaulį. Vieni muzikuoja Vokietijoje, kiti – Amerikoje, treti Norvegijoje ar Belgijoje. „Mano tikslas – suvilioti vaiką, kad jam pamokoje būtų įdomu, o vėliau lieka tik kantrus darbas. Kai tampi vaiko draugu, tada ir problemų dėl grojimo nelieka“, – šypsojosi muzikos mokytoja.

Klaidų muzikoje neištaisysi
Mokytojas Petras Labeckis ypač didžiuojasi tais mokiniais, kurie muziką pamilo vyresnėse klasėse:
„Mane tiesiog sužavi tokie netikėti atradimai. Būna, kad vaikas groja vos ne iš pareigos, tačiau likus porai metų iki mokyklos baigimo tarsi apsiverčia – į pamokas eina su noru ir groja su entuziazmu. Muzika labai subtilus ir daug kantrybės bei nuoseklaus darbo reikalaujantis menas. Aš pavydžiu dailininkams – jie piešdami paveikslus gali ištaisyti visas klaidas ar netikslumus, o muzikai negali pataisyti klaidos: suklydai ir visi išgirdo.“
Mokytojas įsitikinęs, kad muzika praverčia kiekvienam prie jos prisilietusiajam. Juk ji moko tikslumo, kantrybės, subtilumo ir planavimo.