Akių tamsa – ne priežastis gyventi užsidarius tarp keturių sienų

0

Šią savaitę Kėdainių rajono aklieji ir silpnaregiai, kartu su regėjimo negalią turinčiais svečiais iš  Kaišiadorių, Jonavos ir Vilkaviškio, Daugiakultūriame centre minėjo Tarptautinę baltosios lazdelės dieną bei 90-ies metų gimta­dienį – garbų jubiliejų šventė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. 

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kėdainių rajono filialo pirmininkė A. Bobinaitė (antra iš dešinės) Baltosios lazdelės dienos minėjimo renginyje. Susirinkusiuosius pasveikino ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas A. Pavolis.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kėdainių rajono filialo pirmininkė A. Bobinaitė (antra iš dešinės) Baltosios lazdelės dienos minėjimo renginyje. Susirinkusiuosius pasveikino ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas A. Pavolis.

Pasak sąjungos Kėdainių rajono filialo pirmininkės Astos Bobinaitės, džiugu, kad regėjimo negalią turintys asmenys vis drąsiau dalyvauja visuomeninėje veikloje ir ima į rankas aklųjų išskirtinį ženklą – baltąją lazdelę. „Žmogui su baltąja lazdele drąsiau prašyti kitų pagalbos. Kaskart malonu girdėti mūsų draugijos narių pasakojimų apie tai, kad jiems gatvėje į pagalbą suskubo eiliniai kėdainiečiai“, – šypsojosi A. Bobinaitė.

Glaudžiai bendradarbiauja su kitais miestais
Sąjungos Kėdainių rajono filialo nariai glaudžiai bendrauja ir bendradarbiauja su kitų miestų sąjungos nariais.
„Todėl kaskart labai malonu sulaukti atvykstančių svečių. Kartu su Jonavos, Kaišiadorių bei Vilkaviškio aklaisiais paminėjome Baltosios lazdelės dieną, pasaulyje švenčiamą spalio 15-ąją, bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos 90-ąjį jubiliejų“, – sakė A. Bobinaitė. Kėdainių daugiakultūriame centre vyko meno kolektyvų pasirodymai, įteiktos padėkos, vėliau visi susirinkusieji išėjo pasivaikščioti po Kėdainių senamiestį.
Pasak pirmininkės, filialo nariai nėra užsidarę tarp keturių sienų – jie ne tik kviečiasi svečius pas save, bet aktyviai važinėja po kitus miestus, žmonės dalyvauja dienos užimtumo veiklose: užsiima rankdarbiais, dainuoja „Temelos“ ansamblyje, dalyvauja knygų mylėtojų klubo veikloje.
„Mūsų nuotaikos tik pačios geriausios. Tiesa, daugiausiai turime garbaus amžiaus narių. Tačiau labai džiaugiuosi, kad į mus kreipiasi ir jauni žmonės – viena mergina visai neseniai susidomėjo mūsų veikla ir, jei viskas bus gerai, įtrauksime ją į savo narių sąrašą. Esame atviri visiems“, – sakė pašnekovė.

Aklieji tampa vis drąsesni ir laisvesni
Pasak filialo pirmininkės, aklieji kasdienėje veikloje susiduria ir su nemažai iššūkių bei problemų.
„Tai aktualu ne tik regėjimo negalią turintiesiems, bet ir kitiems neįgaliesiems. Pavyzdžiui, gana sudėtinga patekti į centrinį paštą – nėra nei porankių, nei linijomis pažymėtų laiptelių… Su tokiomis ir panašiomis problemomis tenka susidurti gana dažnai, tačiau tikimės, kad organizuodami įvairias akcijas, prisistatydami visuomenei, atkreipsime į save dėmesį visa tai ilgainiui bus išspręsta“, – sakė A. Bobinaitė.
Kartu ji pasidžiaugė, kad aklieji ir silpnaregiai tampa vis drąsesni, vis noriau į rankas ima baltąją lazdelę ir dalyvauja visuomeniniame gyvenime.
„Jie nebenori būti užsidarę tarp keturių sienų, nebijo į rankas paimti lazdelę, nebijo prašyti ir gauti pagalbos. Žmonės laisvėja“, – sakė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kėdainių rajono filialo pirmininkė A. Bobinaitė.
Aklieji mokomi vaikščioti, naudojantis baltomis lazdelėmis, todėl jiems skirta diena pavadinta šiuo vardu. Pasaulinė baltosios lazdelės diena Lietuvoje pradėta minėti nuo 1992 metų, kai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga tapo Pasaulio aklųjų ir silpnaregių sąjungos nare.
Itin didelės reikšmės akliesiems turėjo Brailio rašto išradimas. Jį 1829 m. išrado aklas prancūzų pedagogas Luji Brailis. Ant popieriaus lapų išspaudžiamos įvairių kombinacijų šešių iškilių taškelių figūros, per kurias vesdami rankomis aklieji gali skaityti. 1837 m. išspausdinta pirmoji knyga Brailio raštu – „Prancūzijos istorija“.
Šiuolaikinė kompiuterinė technika gali padėti akliesiems ir skaityti, ir bendrauti. Speciali programinė įranga geba paversti ekrane matomą tekstą į garsą. Naudodamiesi tokiomis programomis aklieji gali naršyti ir po internetą. Sukurti ir specialūs Brailio rašto ekranai, leidžiantys „matyti“ tekstą. Naudojant skanerius, galima įvesti reikiamą informaciją, o Brailio spausdintuvai gali atspausdinti tekstą Brailio raštu.

Leave A Reply