Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute patvirtinta afrikinio kiaulių maro diagnozė dar vienam šernui, kurio gaišena rasta gretimame Jonavos rajono Bukonių seniūnijos miške. Imtis visų atsargumo priemonių raginami ir Kėdainių rajono ūkininkai. 

Pasak Alfonso Genio, afrikiniam kiaulių marui priartėjus prie Kėdainių, daugelis kiaulių augintojų gyvena tarsi ant tiksinčios bombos.

Pasak Alfonso Genio, afrikiniam kiaulių marui priartėjus prie Kėdainių, daugelis kiaulių augintojų gyvena tarsi ant tiksinčios bombos.

Plote, kuriame rastas nugaišęs šernas, įvestas laikinas medžioklės apribojimas, kartu su medžiotojais kas savaitę bus vykdoma užkrėstos vietovės apžiūra. Radus daugiau nugaišusių laukinių gyvūnų, bus atrenkami mėginiai tyrimams, o gaišenos – naikinamos.
„Perspėjome visus toje rajono dalyje gyvenančius ūkininkus atsakingai laikytis biologinio saugumo reikalavimų. Pavyzdžiui, grįžtant iš miško į kiaulių tvartus neiti tais pačiais rūbais, o būtinai persirengti. Seniūnijose jau organizavome susitikimus su vietos ūkininkais, tačiau po Naujųjų metų, akivaizdu, tokius susitikimus teks pakartoti“, – sakė Kėdainių valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos viršininkas Alfonsas Genys. Pasak jo, iki šiol Kėdainių rajonas dar netraktuojamas afrikinio kiaulių maro zonos ribose, tad kraštutinių priemonių – kiaulių skerdimo – nebus imtasi.
„Kol kas mūsų rajonas patenka į pirmąją saugumo zoną, turime laikytis tam tikrų saugumo priemonių, bet jos nėra itin griežtos. Panašu, kad keturios seniūnijos – Pelėdnagiai, Šėta, Truskava ir Vilainiai – po nemalonaus radinio kaimyniniame Jonavos rajone patenka į padidinto saugumo zoną. Šios seniūnijos greitu laiku gali pakliūti į antrąją maro saugumo zoną. Tada jose reikalavimai būtų sugriežtinti: ūkininkai, norėdami parduoti kiaules, jas privalės ištirti, ar gyvūnai neserga afrikiniu kiaulių maru, o visi sumedžioti šernai taip pat turės būti tiriami“, – sakė A. Genys.
Žmonėms afrikinis kiaulių maras nepavojingas, tačiau užsikrėtusios kiaulės gaišta faktiškai 100 procentų. Prieš šią ligą nėra sukurta jokių vakcinų, nėra ir jokio gydymo, vienintelis efektyvus būdas apsisaugoti nuo užkrato – griežtas biosaugos reikalavimų laikymasis, net jei ūkyje laikoma tik viena ar dvi kiaulės.

kiauleLietuvoje šios ligos židinių rasta Alytaus, Varėnos, Ignalinos, Kupiškio ir Jonavos rajonuose.
Kiaulių maro situacija sudėtinga ir kaimyninėse valstybėse, nes nuolat gaunami pranešimai apie vis naujus viruso židinius Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Latvijoje nuo šių metų birželio mėnesio iki dabar nustatytas 131 AKM atvejis laukinėje faunoje ir 32 – kiaulių laikymo vietose, Lenkijoje – 25 AKM židiniai laukinėje faunoje ir 2 – kiaulių laikymo vietose, Estijoje – 38 AKM atvejai laukinėje faunoje, kiaulių laikymo vietose šis virusas nenustatytas.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.