Lietuvos paukštininkystės asociacijos nariai.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos nariai.

Šiais metais intensyvioji Lietuvos paukštininkystė mini 50-ies metų sukaktį. Per tuos metus šis sektorius išgyveno kelis raidos etapus ir šiandien yra gerai išvystytas bei konkurencingas. Kaišiadorių paukštyne vykusioje Lietuvos paukštininkystės konferencijoje, kurią surengė Lietuvos paukštininkystės asociacija ir Pasaulinės paukštininkystės mokslo asociacijos Lietuvos skyrius, apžvelgta paukštininkystės raida bei įvardintos šio sektoriaus stiprybės ir statistika.

Per konferenciją Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas habil. dr. Vytautas Tėvelis teigė, kad kiekvienam gyventojui Lietuvoje tenka apie 270 kiaušinių ir daugiau kaip 30 kg paukštienos mėsos.

Lietuvos statistikos departamento ir Agrarinės ekonomikos instituto duomenimis 2013 m. Lietuvoje buvo pagaminta 251,4 tūkst. t visų rūšių mėsos, iš jų – 108,7 tūkst. t. kiaulienos, 96,3 tūkst. t paukštienos,  44,8 tūkst.t galvijienos bei apie 800 tonų kitų rūšių mėsos. Paukštiena sudaro 38,3 proc. nuo visų rūšių mėsos. Na, o kiaušinių per metus vienas gyventojas vidutiniškai suvartoja 210 vnt.

Vienas gyventojas suvartoja apie 74 kg mėsos ir jos gaminių, iš kurių – apie 25 kg paukštienos, tuo tarpu prieš 10 metų šis rodiklis siekė 12 kg.  Kaip rodo statistika ir pasaulinės tendencijos, paukštienos suvartojimas ir toliau augs.

„Šiandien Lietuvoje kasmet surenkama 800 mln. kiaušinių ir išauginama  apie 130 tūkst. t. paukščių mėsos arba apie 100 tūkst. t. paukštienos skerdenų, skaičiuojant didžiųjų paukštynų pajėgumus kartu su pavieniais paukštienos augintojais. Parduotuvių lentynos lūžta nuo paukštienos gaminių įvairovės, didelio kiaušinių pasirinkimo, ištisų metų laikotarpiu, nepriklausomai žiema ar vasara. Tai mūsų, paukštininkų, dirbusių ir dabar dirbančių 50 – ties metų intensyvaus darbo rezultatas,“ – pasakojo V.Tėvelis.

Lietuvos paukštininkystės konferencijoje dalyvavę svečiai ne tik pasveikino susirinkusios Lietuvos paukštininkystės įmonių atstovus bei akademikus, bet ir džiaugėsi tuo, kad šis žemės ūkio sektorius per pastarąjį pusšimtį metų bene labiausiai išsivystė.  Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Jasius teigė, kad Lietuvos paukštininkystė pasiekė bene didžiausią proveržį.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas gyrė šioje žemės ūkio šakoje dirbančių specialistų atkaklumą ir profesionalumą bei palinkėjo stiprybės tolimesnėje raidoje.

Paukštininkystės konferencijoje taip pat dalyvavęs Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius akcentavo, kad paukštininkystės plėtra vyko dėka tvirtų pagrindų ir glaudaus darbo su mokslu.

Lietuvos intensyviosios paukštininkystės istorijos apžvalga

Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas V.Tėvelis išskiria kelis Lietuvos paukštininkystės raidos etapus. Jos pradžia – 1964 metai, kai vykdant tuometinės valdžios programinių dokumentų nuostatas, pradėti statyti Vilniaus ir Vievio paukštynai, kuriuose numatyta srovinė paukštienos ir kiaušinių gamyba ištisus metus, taikant šių produktų intensyvaus paukščių auginimo ir perdirbimo technologinius pagrindus.

„1965 metais įkuriamas Paukštininkystės trestas prie ŽŪ Ministerijos ir Pabaltijo paukštininkystės bandymų stotis. Paukštininkystės tresto žinion perduodami 25 paukštininkystės ūkiai. Paukštininkystė Lietuvoje įgauna kryptingą vadovavimą,“ – per konferenciją teigė V. Tėvelis.

Per šį laikotarpį pastatyti ir pilną veiklą išvystė stambūs Lietuvos paukštynai. Mėsinių viščiukų auginimu ir perdirbimu užsiėmė Vilniaus ir Kaišiadorių, Butrimonių ir Gandingos paukštynai, bei Juodšilių reprodukcinis paukštynas. Pastatytas Vievio paukštynas, išplėstos kiaušinių gamybos paukštininkystės ūkių fermos.  Apie 1985-1990 metus Lietuvoje buvo surenkama apie 1 milijardas kiaušinių ir išauginama apie 20 tūkst. t paukštienos. Lietuvos paukštininkystė savo pasiekimais, intensyvumo, gamybos kultūros, produktyvumo rodikliais buvo aukštai vertinama tuometinėje Tarybų Sąjungoje, buvo nuolatinė Visasąjunginės liaudies ūkio pasiekimų parodos dalyvė.

 

Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas habil. dr. Vytautas Tėvelis.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas habil. dr. Vytautas Tėvelis.

Vėliau, po 1990 metų, keitėsi santvarka ir prasidėjo privatizavimas, trukęs iki maždaug 2000 metų. Lietuvos paukštininkystės ūkiai buvo perleidžiami iš vienų rankų į kitas, o Lietuvai atsivėrus Vakarų rinkoms, prasidėjo intensyvi konkurencija, nes paaiškėjo, kad šis sektorius yra gan atsilikęs tiek technologiniu, tiek moksliniu atžvilgiu. Per 1990 – 2000 metų laikotarpį užgeso kai kurių fermų veikla, eilė verslininkų, pabandžiusių paukštininkystę, pasitraukė iš šio verslo. Tie, kurie išliko, veikia  iki šiol.

„Tiems paukštininkams, kurie liko, ar atėjo nauji į paukštininkystės verslą, iškilo nauji iššūkiai. Pasirodė, kad tie rodikliai, kuriais džiaugėmės iki 1990 metų, ženkliai atsilieka nuo pasiekimų Vakarų Europoje ir Pasaulyje. Viščiukų – broilerių 30 gramų paros prieaugis buvo geriausias Tarybų Sąjungoje, tuo tarpu Vakaruose jis siekė 45 – 50 gramų,“ – pasakojo V. Tėvelis.

Paukščių veislininkystės firmos ir veislininkystės ūkiai iš Olandijos, Vokietijos, Lenkijos, Vengrijos, Prancūzijos pradėjo tiekti į Lietuvą tiesiogiai veislinius paukščius. Anksčiau paukščių įvežimas būdavo vykdomas reguliuojant centrinėms Maskvos organizacijoms, per tarpinius veislininkystės ūkius, kur dėl blogų laikymo ir lesinimo sąlygų, produktyviausi paukščiai krisdavo arba būdavo išbrokuojami. Taigi, šioje srityje greitai buvo pasiektas progresas. Lietuvos pašarų gamyklos, ypač Kaune įsikūrusi pašarų gamykla „Kauno Grūdai“, specializavosi ir gamino paukščiams skirtus lesalus. Buvo patobulinta ir paukščių auginimo įranga.

„Po 2000 metų jau nusistovėjo paukštininkystės šeimininkai, kurie buvo pasiryžę toliau vystyti šį verslą.  Tuomet prasidėjo antrasis paukštininkystės vystymosi etapas, nes stabilizavosi ir pašarų pramonė ir didėjo produktyvumas, vyko ūkių modernizacija panaudojant ES paramos lėšas. Per šį etapą Lietuvos paukštininkystė pasiekė tokį lygį, kad viena moderniausių tarp kitų Pasaulio ir Europos šalių,“ – teigė V. Tėvelis.

Lietuvos paukštininkai sėkmingai atlaikė Europos Sąjungos paukščių gerovę reglamentuojančių direktyvų reikalavimų įvykdymą.

Pasaulinės paukštininkystės mokslo asociacijos Lietuvos skyriaus prof. Vytautas Sirvydis.

Pasaulinės paukštininkystės mokslo asociacijos Lietuvos skyriaus prof. Vytautas Sirvydis.

Didžiuliai pokyčiai įvyko paukštininkystės produktų rinkoje. Iki  2000-jų metų rinkoje vyravo užšaldyta paukštiena, palyginti mažas asortimentas. Buvo pereita prie nešaldytos produkcijos  – paukštininkystės įmonės pradėjo tiekti šviežią paukštieną, o tai pareikalavo pertvarkyti paukštienos paruošimą, logistiką, daugiau transporto. Išsiplėtė asortimentas, tai įvairios dešros, dešrelės, rūkyti paukštienos gaminiai. Pasikeitė kiaušinių pakuotės ir jų apipavidalinimas, atsiranda kiaušinių perdirbimo gaminiai. Šakoje didelė pažangos sparta padidėjo atsiradus kompiuteriams.

„Šiandien Lietuvos paukštininkystės sektorius turi kuo pasigirti – gan didelė dalis produkcijos eksportuojama į Europos Sąjungos, Skandinavijos, net tolimesnes šalis, o produkcija – įvairi ir dauguma jos eksportuojama nešaldyta,“ – teigia V. Tėvelis.

Pasaulinės tendencijos

Kasmet paukštienos gamyba pasaulyje auga apie 2-3 proc. Jei paukštienos gamyba ir toliau išlaikys tokius augimo tempus, o pasaulio gyventojų skaičius ir toliau didės, apie 2030 m. paukštiena bus pirma mėsa pagal gamybą ir suvartojimą.

 

 

 

 

Daugiau informacijos: 

Vytautas Tėvelis

Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas

tel. 8 698 09888

paukstininkystes.asoc@takas.lt

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.